Ar užtenka vien atleisti, ar reikia siekti atgailos ?
Mr.11:25 Kai stovite melsdamiesi, atleiskite, jei turite ką nors prieš kitus, kad ir jūsų Tėvas, kuris danguje, galėtų jums atleisti jūsų nusižengimus.
26 Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų“.
Manau niekam nekelia abejonių, kad mes turim atleisti kuo greičiau savo skriaudėjui, nes skriauda irgi nuodėmė. Ir tai p daugelis manau daro, bet ar tai viskas ką mes turime padaryti ? Tiesiog atleisti ir užmiršti visa tai ? Ir aš jau išpildžiau ko reikai ko prašo Viešpats ?
Lk.17:3 Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.
4 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“.
O Dievas ar nors vienam nusidėjeliui, kuris neatgailavo ar atleido ? Taip Dievas atleido ir net daugiau atpirko mus iš nuodėmės ! Bet kad atleidimas įsigaliotų ir pradėtų veikti, atleidimui būtinai reikalinga atgaila. Mes visada pasiruoše atleisti, bet kiti nepasiruoše atgailauti.
Dievas nusidėjėlio, kuris neatgailauja gailisi ir verkia dėl jo, bet neatleidžia, nes turi įvykti teisingumas. Nes Jis yra Dievas Tiesa.
Atleisdami mes darome gerai sau, bet ar tai viskas ko norėjo Dievas iš mūsų mes matome iš Luko evangelijos 17 sk., kad ne. Dievas nori, kad mes eitume ir sudraustume tokį brolį, o ne sakytume Dievas viską mato aš jam atleidau. Tokiu atvėju mes esame savanaudžiai.
Mes turime melstis, kad jie atsiverstų nuo nuodėmės kaip Jezus tai darė, bet vien atleisti yra per mažai reikia ir sudrausti.
Mt.6:9 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,
10 teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
12 IR ATLEISK mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
13 Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.
14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,
15 o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.
Pradžioje yra prašymas atleisti, o tik tada atleidimas. Jėzus mus mokina melstis jeigu prisidirbom ir prašyti atleisti ir tik tada atleidimas įvyksta įsivyrauja pilna ramybė abiejų širdyse ir Viešpats būna laimingas.
Mt18:11 „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.
12 Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?
13 Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.
14 Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
15 „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.
16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.
17 Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
„15 „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę....“, Šiuolaikinėje bažnyčioje jeigu taip padarai, automatiškai tau bus atsakyta tokiomis rašto eiutėmis: Pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies. Neteisk ir nebūsi teisiamas. Ir dar bus pridėta : Kas tu toks, kad teisi Dievo tarną ir daug kitokių frazių.
Bet Mato 18 skyriuije aiškiai sakoma, kad eik ir pasakyk jam apie jo kaltę. Ir ten yra atsakymas.14 eilutėje: „Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
Dievas nori, kad mes turėtume ne vien tik atleidimą ir savanadiškai žiūrėtume savęs, bet kad mūsų atleidimas būtų pilnas meilės tam žmogui, kuris tau nusidėjo ir nuskriaudė. Ir kad su pilna meilės širdimi eitume ir pasakytume sudraustme jį ir tai nėra joks teisimas ir veidmainiškas noras pažeminti savo brolį.
Bet prieš tai kai mes turime eiti mes visada turime atleisti savo širdyje pilnai, turime būti pasimeldę už savo kaltininką ir tik tada eiti ir sudrausti. Ir jeigu jis paklausys tu laimėjai brolį, ir tokiu atėju tavo širdis nesidižiuoja, o džiaugiasi. Kai tu atleidi darai sprendima ir darai gerai sau, bet kai tu eini ir sakai savo broliui, o ne sėdi ir toliau aleliuja, tai tu parodai Dievišką meilę tam broliui ir nesvarbu kaip jis reaguos priims nepriims tavo reikalas atlikti viską iki galo įdėti visas maldas ir pastangas, kad brolis būtų sugražintas į Tiesos kelią. Na o jeigu ne, tai tada deja..., elkis su juo kaip su pagoniu ar muitininku ( pasirodo tai irgi meilės forma, kad žmogus atsipeikėtų) ir tai neatsizvelgiama į asmenis....
Būkit palaiminti ir neuzkitinkit savo širdžių gyvenkite be paslapčių visiškoje tiesoje ir meilėje ir neduokite velniui vietos.
26 Bet jeigu jūs neatleisite, nė jūsų Tėvas, kuris danguje, neatleis jūsų nusižengimų“.
Manau niekam nekelia abejonių, kad mes turim atleisti kuo greičiau savo skriaudėjui, nes skriauda irgi nuodėmė. Ir tai p daugelis manau daro, bet ar tai viskas ką mes turime padaryti ? Tiesiog atleisti ir užmiršti visa tai ? Ir aš jau išpildžiau ko reikai ko prašo Viešpats ?
Lk.17:3 Saugokitės! Jei tavo brolis nusideda prieš tave, sudrausk jį ir, jeigu jis atgailauja, atleisk jam.
4 Jei jis septynis kartus per dieną tau nusidėtų ir septynis kartus kreiptųsi į tave, sakydamas: ‘Atgailauju’, – atleisk jam“.
O Dievas ar nors vienam nusidėjeliui, kuris neatgailavo ar atleido ? Taip Dievas atleido ir net daugiau atpirko mus iš nuodėmės ! Bet kad atleidimas įsigaliotų ir pradėtų veikti, atleidimui būtinai reikalinga atgaila. Mes visada pasiruoše atleisti, bet kiti nepasiruoše atgailauti.
Dievas nusidėjėlio, kuris neatgailauja gailisi ir verkia dėl jo, bet neatleidžia, nes turi įvykti teisingumas. Nes Jis yra Dievas Tiesa.
Atleisdami mes darome gerai sau, bet ar tai viskas ko norėjo Dievas iš mūsų mes matome iš Luko evangelijos 17 sk., kad ne. Dievas nori, kad mes eitume ir sudraustume tokį brolį, o ne sakytume Dievas viską mato aš jam atleidau. Tokiu atvėju mes esame savanaudžiai.
Mes turime melstis, kad jie atsiverstų nuo nuodėmės kaip Jezus tai darė, bet vien atleisti yra per mažai reikia ir sudrausti.
Mt.6:9 Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas Tavo vardas,
10 teateinie Tavo karalystė, tebūnie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.
11 Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien
12 IR ATLEISK mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.
13 Ir nevesk mūsų į pagundymą, bet gelbėk mus nuo pikto; nes Tavo yra karalystė, jėga ir šlovė per amžius. Amen’.
14 Jeigu jūs atleisite žmonėms jų nusižengimus, tai ir jūsų dangiškasis Tėvas atleis jums,
15 o jeigu jūs neatleisite žmonėms jų nusižengimų, tai ir jūsų Tėvas neatleis jūsų nusižengimų“.
Pradžioje yra prašymas atleisti, o tik tada atleidimas. Jėzus mus mokina melstis jeigu prisidirbom ir prašyti atleisti ir tik tada atleidimas įvyksta įsivyrauja pilna ramybė abiejų širdyse ir Viešpats būna laimingas.
Mt18:11 „Žmogaus Sūnus atėjo gelbėti, kas buvo pražuvę.
12 Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių ir neitų į kalnus ieškoti nuklydusios?
13 Ir jei surastų – iš tiesų sakau jums – jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo nuklydusios.
14 Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
15 „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę prie keturių akių. Jeigu jis paklausys tavęs, tu laimėjai savo brolį.
16 O jei nepaklausytų, pasiimk su savimi dar vieną ar du, kad ‘dviejų ar trijų liudytojų parodymais būtų patvirtintas kiekvienas žodis’.
17 Jeigu jis jų nepaklausytų, pranešk bažnyčiai. O jei neklausys nė bažnyčios, tebūna jis tau kaip pagonis ir muitininkas.
„15 „Jei tavo brolis tau nusidėtų, eik ir pasakyk jam apie jo kaltę....“, Šiuolaikinėje bažnyčioje jeigu taip padarai, automatiškai tau bus atsakyta tokiomis rašto eiutėmis: Pirmiau išsiritink rąstą iš savo akies. Neteisk ir nebūsi teisiamas. Ir dar bus pridėta : Kas tu toks, kad teisi Dievo tarną ir daug kitokių frazių.
Bet Mato 18 skyriuije aiškiai sakoma, kad eik ir pasakyk jam apie jo kaltę. Ir ten yra atsakymas.14 eilutėje: „Taip ir jūsų Tėvas, kuris danguje, nenori, kad pražūtų bent vienas iš šitų mažutėlių“.
Dievas nori, kad mes turėtume ne vien tik atleidimą ir savanadiškai žiūrėtume savęs, bet kad mūsų atleidimas būtų pilnas meilės tam žmogui, kuris tau nusidėjo ir nuskriaudė. Ir kad su pilna meilės širdimi eitume ir pasakytume sudraustme jį ir tai nėra joks teisimas ir veidmainiškas noras pažeminti savo brolį.
Bet prieš tai kai mes turime eiti mes visada turime atleisti savo širdyje pilnai, turime būti pasimeldę už savo kaltininką ir tik tada eiti ir sudrausti. Ir jeigu jis paklausys tu laimėjai brolį, ir tokiu atėju tavo širdis nesidižiuoja, o džiaugiasi. Kai tu atleidi darai sprendima ir darai gerai sau, bet kai tu eini ir sakai savo broliui, o ne sėdi ir toliau aleliuja, tai tu parodai Dievišką meilę tam broliui ir nesvarbu kaip jis reaguos priims nepriims tavo reikalas atlikti viską iki galo įdėti visas maldas ir pastangas, kad brolis būtų sugražintas į Tiesos kelią. Na o jeigu ne, tai tada deja..., elkis su juo kaip su pagoniu ar muitininku ( pasirodo tai irgi meilės forma, kad žmogus atsipeikėtų) ir tai neatsizvelgiama į asmenis....
Būkit palaiminti ir neuzkitinkit savo širdžių gyvenkite be paslapčių visiškoje tiesoje ir meilėje ir neduokite velniui vietos.
