Jono 9-10 skyriai
Skaičiau ir užkabino šie du Jono skyriai. Panarginėkime juos.
Jn.9:1 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.
2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“
3 Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.
Mokiniai žinojo vieną jeigu invalidas reiškia tėvai nusidėjo, pasirodo yra ir kitų variantų.
4 Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.
5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“
6 Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis
7 ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Pasiųstasis“.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
Įdomu tai kad praregėjo tik nusiplovęs tvenkinyje ir praregėjes nežinojo kaip Jėzus atrodė.
8 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“
9 Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Ne, tik panašus į jį“. O jis atsakė: „Tai aš“.
10 Tada jie klausė jį: „Kaip atsivėrė tau akys?“
11 Jis atsakė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.
12 Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau“.
13 Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.
Negalėjo patikėti tuo ką matė, tokiu atvėju reikia vesti jį pas farzėjus.
14 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.
15 Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.
16 Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato“. O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.
Žmogui akis atvėrė o jiems sabatas aukščiau už išgydytą žmogų, bet kiti kalbėjo teisingai, kad nuodėmingas žmogus negali daryti tokių ženklų, nors šiaias laikais žmoniems sakai pažiūrėkit ką sako farizėjai, bet jie aklesni negu farizėjai.
17 Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.
18 Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus
19 ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20 Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.
21 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.
22 Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.
23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.
Aklas pasakė Jis pranašas, bet jie ne tik kad netikėjo jie nenorėjo tikėti, nes net pasikvietus tėvus, kurie patvirtino, atsakė tikėti. Bet įdomiausia yra 22 eilutė, nes pasirodo žydai jau buvo nutarę, kad jeigu kas IŠPAŽINTŲ !!! Jėzų esant Kristų ( pateptąjį ) šalintų iš sinagogos. Jėzus buvo pateptas tiesos dvasios nužengimu ant Jo ir tie, kurie IŠPAŽĮSTA ( ne žinio apie Jį prisikaitę biblijos, prisiklausę pasakojimų apie Jį, bet pažįsta Jį asmeniškai )
Šiais laikais viskas tas pats. Žmogus įtiki, vaikšto į bažnyčią, gauna mokymus, netgi jiems pasako, kad uždėjus rankas ant jų nužengė Šventoji dvasia ir jie kalba ale kitomis kalbomis vieniem to pakanka kitiems ne ir jie praleidžia daug laiko maldoje skaityme, paskininke ir jie pradeda matyti, kad tose bažnyčiose kažkas ne taip, jie klausia Viešpaties asmeniškai ir jis jiems atsako į jų pastangas slaptam kambarėlyje. Jie praregi, nes ant jų realiai nužengia Tiesos dvasia. O tada jie bažnyčioje pradeda kalbėti ne tik kas yra gerai, bet turi drąsos sakyti kas yra negerai neatsižvengiant į asmenis. O vat tokius asmenis pastoriai šalina iš bažnyčių. Viskas analogiška.
24 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis“.
Čia ryškiai matome, kad farižėjai nepažinojo Dievo, nors sakė Jam šlovinti Dievą.
25 Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.
26 Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“
27 Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“
28 Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.
29 Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome“.
30 Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!
31 Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.
32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33 Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.
Iš šitos atkarpos mes matome, kad aklasis buvo praregėjes ne tik išorinėm akim, bet ir vidinėm ir jau turėjo šiokį tokį pažinimą ir drąsiai farizėjus išvadino nusidėjėliais. Jis jau paaiškino jiems kas yra garbintojai. Ne tiek, kuriems įsako pašlovink Dievą, bet tie, kurie vykdo Jo valią. 31-33 eilutėse, buvęs neregys, taip sakant įkala paskutinius vynis į farizėjų kantrybės taurę, tiesiog patvirtindamas iš kur atėjo Jėzus.
34 Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.
O čia mes matome farizėjų įniršį, bet įdomiausia tai, kad buvęs neregys jau moko farizėjus !!! kada tau Dievas purvu nuprausia ir atveria akis tu tik praregėjęs pradedi mokinti ir ne šiaip o su supratimu. Ir kai tik pas žmogų atsiveria akys ir jis jau nebebijo, farizėjų ir pradeda kalbėti tiesos dvasios įkvėptas, tada išvarė jį lauk. Kaip ir šiais laikais viskas tas pats.
35 Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“
36 Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“
Įdomiai Jį išvarė, o pas Jį atėjo Jėzus. Ir atsiminkit išorinėm akim Jis nebuvo matęs Jėzaus.
Ir Jėzus jam atsako:
37 Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.
38 Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.
Tu esi Jį matęs. Suvokiat ? Aklas kūniškomis akimis yra Jį matęs. Jo vidinės akys buvo reginčios štai kodėl Jis jau buvo Jėzų matęs.
39 O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.
Mažai kas kalba apie teismą ,kurį darys ir daro Jėzus, o jau apie tai kad šiame kontekste mes eilį kartą matome, kad pasauliu jis vadina ir nusdėjusią bažnyčią tai beveik niekur neišgirsi. Nes tokia baznycia nėra Dievo bažnyčia tai grįnai kūniška pasaulietiška organizacija su etikete bažnyčia.
40 Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41 Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.
Išdidžiai paklausė ar jie irgi akli. O atsakymo, kurio jie nesuprato išvertus skamba taip:
Jeigu jūs darytumėte nuodėmes, be supratimo ką darote, tai nuodėmės nebūtų, bet kadangi jūs sakotės pažįstą Dievą, skaitote raštus ir net mokinate kitus ir darote nuodėmes suprasdami ką jas darote ir dar tokias, kad ... Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“
Kiek tokių suprantančių, mokinančių ir šalinančių praregėjusius yra šių laikų bažnyčiose ?
Paskutiniais laikais pasakyta daug.
Jn.10:1 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
2 O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.
Ar daug pastorių šiais laikais, kurie įeina per vartus ? Kurie ateina išbandyti ? Kurie praėjo dykumos kelią ? Kurie pakluso tiesos dvasiai, o ne klaidinančioms dvasioms ? I Timotiejui 4:1 Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams,
Šiais laikais pastoriai, kurie pamokslautų su Tiesos dvasia..., tokia retenybė, kad ... O vat pastoriai kūdikiai, vaikai ir aišku vilkų avies kailyje pilnos bažnyčios. Šie tiesiog užpildė bažnyčias savo kūnišku mokslu - pasakom. Jie nėra ganytojai, nes neduoda ir negali duoti maisto avims, nes Jo neturi ir negali turėti.
3 Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.
4 Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
5 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
Dievo avys turi tiesos dvasią širdyje ir Jos klauso Jo balso ir neatsižvelgia į jokį kūnišką balsą ir jo neklauso ir tuo labiau neseka juo. Taip ir šiias laikais tie, kurie išgista Dievo balsą išeina iš tų kūniškų bažnyčių, Dievas juos išsivaro ir jie yra mokomi Tiesos dvasios.
6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
Šiais laikais irgi nesupranta daugelis.
7 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš – avių vartai.
Jėzus vartai. Ne bažnyčios, ne mokymai apie Jėzų, ne studijos biblijos. Jėzus !!! Vartai atsidaro jeigu tu pažįsti šiuos vartus, žinoti apie vartus daug ir tikėtis, kad jie atsidarys... atleiskit tai kvaila. Pilna biblija vietų kur aiškiai pasakyta, kas iš taip vadinamų tiničiųjų neįeis į Dievo karalystę.
8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.
Čia yra sakoma apie farizejus sadukėjus, kurie atėjo ir užėmė Dievo sostą ir patys pradėjo Viešpatauti. Kiek šiais laikais tokių viešpataujančių ?
9 Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.
O įeiti galima tik pakūstant Tiesos dvasiai.
10 Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.
Vagys, žudikai, kurie naikina viską nepriklauso nuo laiko ar situacijų. Šiais laikais tokių dar ir padaugėję jie grobia iš nesuvokiančių pinigėlius prisidengdami dešimtinėmis, žudo ir naikina neleisdami jiems pažinti Tieos dvasios ir taip vesdami juos į amžiną pražūti.
11 Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.
12 O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.
13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Atkreipkit dėmsį į skirtumus.
14 Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.
15 Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.
16 Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Tai parodo, kad tai buvo sakoma Izrealitams, kad Dievo tauta ne kūniškas Izraelis, bet yra ir kitų avidžių ir tarp pagonių yra Dievo avių.
17 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.
18 Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo“.
Paskutiniai 18 eilutės žodžiai: turiu galią pasiimti, nes gavau įsakymą iš Tėvo. Jėzus neturėjo jokių abėjonių. Kaip mums kūniškiems sunku gyventi be abejonių nors ir skaitome, tai ką Dievas mums pažadėjo, bet dažnai bijome ir abejojame, klausinėjame, o kaip tai bus, kaip tai padaroma ? Bet tai yra tikėjimo kelias, ne žinojimo. Be tiesos dvasios niekada neišdrįsi žengti į nežinomybės kelią. Bet kai žengi nors su didele baime, tu niekada nepralaimi ir su kiekviena kartu kai žengi po to būna drąsiau ir drąsiau. Atsisuki atgal tik padėkoti ir pašlovinti už viską.
19 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20 Daugelis iš jų sakė: „Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?“
21 Kiti tvirtino: „Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!“
Vėl nesutarimas dvasines reiškimes suprasti tik tas kas turi Tiesos dvasią. Mokslai, studijos nepadės.
22 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.
23 Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.
24 Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!“
25 Jėzus jiems atsakė: „Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26 Bet jūs netikite, nes jūs – ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.
Be komentarų...
27 Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29 Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
30 Aš ir Tėvas esame viena“.
Kadangi pažinimo neturėjo tai ir usprasti negalėjo, šių paprastų žodžių. Bet paprasti jie tik tiems, kurie paklūsta Tiesos dvasiai, o žmonės, kurie tik įtikėjo ir jiems buvo vietoje Tiesos dvasios pristatyta klaidos dvasia, aišku kad jie nesupras ir tie, kurie jiems pristatė klaidos dvasia irgi nesupras.
31 Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.
32 O Jėzus paklausė jų: „Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?“
33 Žydai Jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.
Žinot man tai primena sitaucija, kai šių laikų bažnyčioms užduodi klausimą: Kas yra Dievas ? ir jie negali atsakyti. Tada pamatai tokius piktus jų veidus, kurie mėto į tavę pykčio akmenis. Mes pastoriai, o tu sakai, mes nežinom kas yra Dievas ? kaip tu drįsti ? !!! kas tu toks ? !!!
34 Jėzus jiems atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?
35 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),
36 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?
37 Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi!
38 O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame“.
Jėzus rodo į raštus, kuriuos jie puikiai žinojo, bet ...
39 Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.
Irvėl kai tik užsimenama, kad Jėzus yra Dievybė ir įrodo tai raštais, jie vėl norėjo Jį suimti.
40 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.
41 Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: „Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė“.
42 Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.
Kaip matome, tie kurie buvo pastabesni ir nors kažkiek nusižemine įtikėjo į Jėzų.
Mielieji tikintieji, nesekit žmogiškais mokslais apie Dievą, bet pažinkit Dievą asmeniškai. Šaukitės Tiesos dvasios, kad ji nužengtų ant jūsų, gyvenkite Tiesoje ir tapkite Jo mokiniais, avimis.
A.R.
Skaičiau ir užkabino šie du Jono skyriai. Panarginėkime juos.
Jn.9:1 Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį.
2 Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, – kad gimė aklas?“
3 Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai.
Mokiniai žinojo vieną jeigu invalidas reiškia tėvai nusidėjo, pasirodo yra ir kitų variantų.
4 Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti.
5 Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“
6 Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis
7 ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje“. (Išvertus „Siloamas“ reiškia: „Pasiųstasis“.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis.
Įdomu tai kad praregėjo tik nusiplovęs tvenkinyje ir praregėjes nežinojo kaip Jėzus atrodė.
8 Kaimynai ir tie, kurie anksčiau matydavo jį aklą, klausė: „Ar čia ne tas, kuris sėdėdavo elgetaudamas?“
9 Vieni sakė: „Tai jis“. Kiti: „Ne, tik panašus į jį“. O jis atsakė: „Tai aš“.
10 Tada jie klausė jį: „Kaip atsivėrė tau akys?“
11 Jis atsakė: „Žmogus, vadinamas Jėzumi, padarė purvo, patepė juo mano akis ir pasakė: ‘Eik į Siloamo tvenkinį ir nusiprausk’. Aš nuėjau, nusiprausiau ir praregėjau“.
12 Tada jie paklausė: „Kur Jis?“ Šis atsakė: „Nežinau“.
13 Jie nusivedė buvusį neregį pas fariziejus.
Negalėjo patikėti tuo ką matė, tokiu atvėju reikia vesti jį pas farzėjus.
14 O toji diena, kai Jėzus padarė purvo ir atvėrė akis, buvo sabatas.
15 Fariziejai jį iš naujo paklausė, kaip jis praregėjęs. Tas jiems paaiškino: „Jis uždėjo man ant akių purvo, aš nusiprausiau, ir dabar regiu“.
16 Kai kurie fariziejai kalbėjo: „Tas žmogus ne iš Dievo, nes nesilaiko sabato“. O kiti sakė: „Kaip galėtų nuodėmingas žmogus daryti tokius ženklus?!“ Ir jie tarp savęs nesutarė.
Žmogui akis atvėrė o jiems sabatas aukščiau už išgydytą žmogų, bet kiti kalbėjo teisingai, kad nuodėmingas žmogus negali daryti tokių ženklų, nors šiaias laikais žmoniems sakai pažiūrėkit ką sako farizėjai, bet jie aklesni negu farizėjai.
17 Tuomet jie vėl paklausė buvusį neregį: „O ką tu pasakysi apie žmogų, atvėrusį tau akis?“ Šis atsakė: „Jis pranašas“.
18 Bet žydai netikėjo, kad jis buvo aklas ir praregėjo, kol pašaukė praregėjusiojo tėvus
19 ir paklausė jų: „Ar šitas jūsų sūnus, kurį sakote gimus aklą? Tai kaip jis dabar regi?“
20 Jo tėvai jiems atsakė: „Mes žinome, kad jis mūsų sūnus ir kad jis gimė aklas.
21 O kaip jis praregėjo, mes nežinome, nei kas jam atvėrė akis, nežinome. Klauskite jį patį, jis suaugęs ir pats tegul kalba už save“.
22 Jo tėvai taip kalbėjo, bijodami žydų. Nes žydai jau buvo nutarę: jei kas tik išpažintų Jėzų esant Kristų, turėtų būti pašalintas iš sinagogos.
23 Todėl jo tėvai pasakė: „Jis suaugęs, klauskite jį patį“.
Aklas pasakė Jis pranašas, bet jie ne tik kad netikėjo jie nenorėjo tikėti, nes net pasikvietus tėvus, kurie patvirtino, atsakė tikėti. Bet įdomiausia yra 22 eilutė, nes pasirodo žydai jau buvo nutarę, kad jeigu kas IŠPAŽINTŲ !!! Jėzų esant Kristų ( pateptąjį ) šalintų iš sinagogos. Jėzus buvo pateptas tiesos dvasios nužengimu ant Jo ir tie, kurie IŠPAŽĮSTA ( ne žinio apie Jį prisikaitę biblijos, prisiklausę pasakojimų apie Jį, bet pažįsta Jį asmeniškai )
Šiais laikais viskas tas pats. Žmogus įtiki, vaikšto į bažnyčią, gauna mokymus, netgi jiems pasako, kad uždėjus rankas ant jų nužengė Šventoji dvasia ir jie kalba ale kitomis kalbomis vieniem to pakanka kitiems ne ir jie praleidžia daug laiko maldoje skaityme, paskininke ir jie pradeda matyti, kad tose bažnyčiose kažkas ne taip, jie klausia Viešpaties asmeniškai ir jis jiems atsako į jų pastangas slaptam kambarėlyje. Jie praregi, nes ant jų realiai nužengia Tiesos dvasia. O tada jie bažnyčioje pradeda kalbėti ne tik kas yra gerai, bet turi drąsos sakyti kas yra negerai neatsižvengiant į asmenis. O vat tokius asmenis pastoriai šalina iš bažnyčių. Viskas analogiška.
24 Tada jie antrą kartą pasišaukė buvusį neregį ir pasakė jam: „Šlovink Dievą! Mes žinome, kad Tas žmogus nusidėjėlis“.
Čia ryškiai matome, kad farižėjai nepažinojo Dievo, nors sakė Jam šlovinti Dievą.
25 Jis atsiliepė: „Ar Jis nusidėjėlis, aš nežinau. Viena žinau: buvau aklas, o dabar regiu“.
26 Jie vėl klausė: „Ką Jis tau darė? Kaip Jis tau atvėrė akis?“
27 Šis atsakė: „Aš jau sakiau jums, tik jūs neklausėte. Ar dar kartą norite išgirsti? Gal ir jūs norite tapti Jo mokiniais?“
28 Tada jie išplūdo jį ir pasakė: „Tu esi Jo mokinys, o mes – Mozės mokiniai.
29 Mes žinome, kad Mozei Dievas kalbėjo, o iš kur šitas, nežinome“.
30 Žmogus jiems atsakė: „Tai tikrai nuostabu, kad nežinote, iš kur Jis. O juk Jis man atvėrė akis!
31 Žinome, kad Dievas neišklauso nusidėjėlių. Bet jei kas yra Dievo garbintojas ir vykdo Jo valią – tą Jis išklauso.
32 Nuo amžių negirdėta, kad kas būtų atvėręs aklo gimusio akis!
33 Jei šitas nebūtų iš Dievo, Jis nieko negalėtų padaryti“.
Iš šitos atkarpos mes matome, kad aklasis buvo praregėjes ne tik išorinėm akim, bet ir vidinėm ir jau turėjo šiokį tokį pažinimą ir drąsiai farizėjus išvadino nusidėjėliais. Jis jau paaiškino jiems kas yra garbintojai. Ne tiek, kuriems įsako pašlovink Dievą, bet tie, kurie vykdo Jo valią. 31-33 eilutėse, buvęs neregys, taip sakant įkala paskutinius vynis į farizėjų kantrybės taurę, tiesiog patvirtindamas iš kur atėjo Jėzus.
34 Jie atsakė jam: „Tu visas gimęs nuodėmėse ir dar mus mokai?!“ Ir išvarė jį lauk.
O čia mes matome farizėjų įniršį, bet įdomiausia tai, kad buvęs neregys jau moko farizėjus !!! kada tau Dievas purvu nuprausia ir atveria akis tu tik praregėjęs pradedi mokinti ir ne šiaip o su supratimu. Ir kai tik pas žmogų atsiveria akys ir jis jau nebebijo, farizėjų ir pradeda kalbėti tiesos dvasios įkvėptas, tada išvarė jį lauk. Kaip ir šiais laikais viskas tas pats.
35 Jėzus, išgirdęs, kad jie išvarė jį lauk, surado jį ir paklausė: „Ar tiki Dievo Sūnų?“
36 Šis atsakė: „O kas Jis, Viešpatie, kad Jį tikėčiau?“
Įdomiai Jį išvarė, o pas Jį atėjo Jėzus. Ir atsiminkit išorinėm akim Jis nebuvo matęs Jėzaus.
Ir Jėzus jam atsako:
37 Jėzus jam tarė: „Tu jau esi Jį matęs, ir dabar Jis su tavimi kalba“.
38 Tada jis sušuko: „Tikiu, Viešpatie!“, ir pagarbino Jį.
Tu esi Jį matęs. Suvokiat ? Aklas kūniškomis akimis yra Jį matęs. Jo vidinės akys buvo reginčios štai kodėl Jis jau buvo Jėzų matęs.
39 O Jėzus pasakė: „Aš atėjau į šį pasaulį daryti teismo, – kad neregiai praregėtų, o regintieji apaktų“.
Mažai kas kalba apie teismą ,kurį darys ir daro Jėzus, o jau apie tai kad šiame kontekste mes eilį kartą matome, kad pasauliu jis vadina ir nusdėjusią bažnyčią tai beveik niekur neišgirsi. Nes tokia baznycia nėra Dievo bažnyčia tai grįnai kūniška pasaulietiška organizacija su etikete bažnyčia.
40 Prie Jo esantys fariziejai, tai išgirdę, paklausė: „Tai gal ir mes akli?“
41 Jėzus jiems atsakė: „Jei būtumėte akli, neturėtumėte nuodėmės, bet dabar sakote: ‘Mes regime!’ – Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“.
Išdidžiai paklausė ar jie irgi akli. O atsakymo, kurio jie nesuprato išvertus skamba taip:
Jeigu jūs darytumėte nuodėmes, be supratimo ką darote, tai nuodėmės nebūtų, bet kadangi jūs sakotės pažįstą Dievą, skaitote raštus ir net mokinate kitus ir darote nuodėmes suprasdami ką jas darote ir dar tokias, kad ... Todėl jūsų nuodėmė pasilieka“
Kiek tokių suprantančių, mokinančių ir šalinančių praregėjusius yra šių laikų bažnyčiose ?
Paskutiniais laikais pasakyta daug.
Jn.10:1 „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neįeina pro vartus į avių gardą, bet įlipa pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas.
2 O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas.
Ar daug pastorių šiais laikais, kurie įeina per vartus ? Kurie ateina išbandyti ? Kurie praėjo dykumos kelią ? Kurie pakluso tiesos dvasiai, o ne klaidinančioms dvasioms ? I Timotiejui 4:1 Dvasia aiškiai sako, kad paskutiniais laikais kai kurie atsitrauks nuo tikėjimo, pasidavę klaidinančioms dvasioms ir demonų mokymams,
Šiais laikais pastoriai, kurie pamokslautų su Tiesos dvasia..., tokia retenybė, kad ... O vat pastoriai kūdikiai, vaikai ir aišku vilkų avies kailyje pilnos bažnyčios. Šie tiesiog užpildė bažnyčias savo kūnišku mokslu - pasakom. Jie nėra ganytojai, nes neduoda ir negali duoti maisto avims, nes Jo neturi ir negali turėti.
3 Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda.
4 Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą.
5 O paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“.
Dievo avys turi tiesos dvasią širdyje ir Jos klauso Jo balso ir neatsižvelgia į jokį kūnišką balsą ir jo neklauso ir tuo labiau neseka juo. Taip ir šiias laikais tie, kurie išgista Dievo balsą išeina iš tų kūniškų bažnyčių, Dievas juos išsivaro ir jie yra mokomi Tiesos dvasios.
6 Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia.
Šiais laikais irgi nesupranta daugelis.
7 Tuomet Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Aš – avių vartai.
Jėzus vartai. Ne bažnyčios, ne mokymai apie Jėzų, ne studijos biblijos. Jėzus !!! Vartai atsidaro jeigu tu pažįsti šiuos vartus, žinoti apie vartus daug ir tikėtis, kad jie atsidarys... atleiskit tai kvaila. Pilna biblija vietų kur aiškiai pasakyta, kas iš taip vadinamų tiničiųjų neįeis į Dievo karalystę.
8 Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys ir plėšikai, todėl avys jų neklausė.
Čia yra sakoma apie farizejus sadukėjus, kurie atėjo ir užėmė Dievo sostą ir patys pradėjo Viešpatauti. Kiek šiais laikais tokių viešpataujančių ?
9 Aš esu vartai. Jei kas įeis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras.
O įeiti galima tik pakūstant Tiesos dvasiai.
10 Vagis ateina tik vogti, žudyti ir naikinti. Aš atėjau, kad jie turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų.
Vagys, žudikai, kurie naikina viską nepriklauso nuo laiko ar situacijų. Šiais laikais tokių dar ir padaugėję jie grobia iš nesuvokiančių pinigėlius prisidengdami dešimtinėmis, žudo ir naikina neleisdami jiems pažinti Tieos dvasios ir taip vesdami juos į amžiną pražūti.
11 Aš esu gerasis ganytojas. Geras ganytojas už avis guldo savo gyvybę.
12 O samdinys, ne ganytojas, kuriam avys ne savos, pamatęs sėlinantį vilką, palieka avis ir pabėga, o vilkas griebia jas ir išsklaido.
13 Samdinys pabėga, nes jis samdinys, jam avys nerūpi.
Atkreipkit dėmsį į skirtumus.
14 Aš esu gerasis ganytojas: Aš pažįstu savąsias, ir manosios pažįsta mane.
15 Kaip mane pažįsta Tėvas, taip ir Aš pažįstu Tėvą ir už avis guldau savo gyvybę.
16 Ir kitų avių turiu, kurios ne iš šios avidės; ir jas man reikia atvesti; jos girdės mano balsą, ir bus viena kaimenė, vienas ganytojas.
Tai parodo, kad tai buvo sakoma Izrealitams, kad Dievo tauta ne kūniškas Izraelis, bet yra ir kitų avidžių ir tarp pagonių yra Dievo avių.
17 Todėl Tėvas myli mane, kad Aš guldau savo gyvybę, jog ir vėl ją pasiimčiau.
18 Niekas neatima jos iš manęs, bet Aš pats ją atiduodu. Aš turiu galią ją atiduoti ir turiu galią vėl ją pasiimti; tokį įsakymą gavau iš savo Tėvo“.
Paskutiniai 18 eilutės žodžiai: turiu galią pasiimti, nes gavau įsakymą iš Tėvo. Jėzus neturėjo jokių abėjonių. Kaip mums kūniškiems sunku gyventi be abejonių nors ir skaitome, tai ką Dievas mums pažadėjo, bet dažnai bijome ir abejojame, klausinėjame, o kaip tai bus, kaip tai padaroma ? Bet tai yra tikėjimo kelias, ne žinojimo. Be tiesos dvasios niekada neišdrįsi žengti į nežinomybės kelią. Bet kai žengi nors su didele baime, tu niekada nepralaimi ir su kiekviena kartu kai žengi po to būna drąsiau ir drąsiau. Atsisuki atgal tik padėkoti ir pašlovinti už viską.
19 Tarp žydų vėl kilo nesutarimas dėl šitų žodžių.
20 Daugelis iš jų sakė: „Jis turi demoną ir šėlsta. Kodėl Jo klausote?“
21 Kiti tvirtino: „Tai ne demono apsėstojo kalbos. Argi gali demonas atverti neregiui akis?!“
Vėl nesutarimas dvasines reiškimes suprasti tik tas kas turi Tiesos dvasią. Mokslai, studijos nepadės.
22 Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo šventė. Buvo žiema.
23 Jėzus vaikščiojo šventykloje, po Saliamono stoginę.
24 Ten Jį apstojo žydai ir ėmė klausinėti: „Kaip ilgai laikysi mus abejonėse? Jeigu esi Kristus, pasakyk mums atvirai!“
25 Jėzus jiems atsakė: „Aš jums sakiau, bet jūs netikite. Darbai, kuriuos darau savo Tėvo vardu, liudija apie mane.
26 Bet jūs netikite, nes jūs – ne iš manųjų avių, kaip jums ir sakiau.
Be komentarų...
27 Manosios avys girdi mano balsą; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.
28 Aš duodu joms amžinąjį gyvenimą; jos nepražus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos.
29 Mano Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas negali jų išplėšti iš mano Tėvo rankos.
30 Aš ir Tėvas esame viena“.
Kadangi pažinimo neturėjo tai ir usprasti negalėjo, šių paprastų žodžių. Bet paprasti jie tik tiems, kurie paklūsta Tiesos dvasiai, o žmonės, kurie tik įtikėjo ir jiems buvo vietoje Tiesos dvasios pristatyta klaidos dvasia, aišku kad jie nesupras ir tie, kurie jiems pristatė klaidos dvasia irgi nesupras.
31 Tada žydai vėl stvėrėsi akmenų, norėdami Jį užmėtyti.
32 O Jėzus paklausė jų: „Daug gerų darbų esu jums parodęs iš savo Tėvo. Už kurį gi darbą užmėtysite mane akmenimis?“
33 Žydai Jam atsakė: „Ne už gerą darbą užmėtysime Tave akmenimis, bet už piktžodžiavimą ir kad Tu, būdamas žmogus, dediesi Dievu“.
Žinot man tai primena sitaucija, kai šių laikų bažnyčioms užduodi klausimą: Kas yra Dievas ? ir jie negali atsakyti. Tada pamatai tokius piktus jų veidus, kurie mėto į tavę pykčio akmenis. Mes pastoriai, o tu sakai, mes nežinom kas yra Dievas ? kaip tu drįsti ? !!! kas tu toks ? !!!
34 Jėzus jiems atsakė: „Argi jūsų Įstatyme nėra parašyta: ‘Aš tariau: jūs esat dievai’?
35 Jeigu Jis vadina dievais tuos, kuriems skirtas Dievo žodis (o Raštas negali būti panaikintas),
36 kaip tad jūs galite sakyti Tam, kurį Tėvas pašventino ir pasiuntė į pasaulį: ‘Tu piktžodžiauji’, kai Jis pasakė: ‘Aš esu Dievo Sūnus!’?
37 Jei Aš nedarau savo Tėvo darbų, – netikėkite manimi!
38 O jeigu darau ir manimi netikite, – tikėkite darbais, kad pažintumėte ir patikėtumėte, jog Tėvas manyje ir Aš Jame“.
Jėzus rodo į raštus, kuriuos jie puikiai žinojo, bet ...
39 Tuomet jie vėl norėjo Jį suimti, bet Jis ištrūko jiems iš rankų.
Irvėl kai tik užsimenama, kad Jėzus yra Dievybė ir įrodo tai raštais, jie vėl norėjo Jį suimti.
40 Jėzus vėl pasitraukė anapus Jordano, kur pirma Jonas krikštijo, ir apsistojo ten.
41 Daugelis atėjo pas Jį ir kalbėjo: „Jonas nepadarė nė vieno ženklo, bet ką jis sakė apie šį žmogų, yra teisybė“.
42 Ir daugelis tenai Jį įtikėjo.
Kaip matome, tie kurie buvo pastabesni ir nors kažkiek nusižemine įtikėjo į Jėzų.
Mielieji tikintieji, nesekit žmogiškais mokslais apie Dievą, bet pažinkit Dievą asmeniškai. Šaukitės Tiesos dvasios, kad ji nužengtų ant jūsų, gyvenkite Tiesoje ir tapkite Jo mokiniais, avimis.
A.R.