Jono 8 skyrius
Man visada iškildavo klausimas kodėl, kai kuriomis temomis ypač tomis, kurios labai nepatogios vyresniesiems nekalbama bažnyčiose ? Visada kalbama apie tai kas gera, apie meilę, apie malonę, bet beveik visada igoruojama tiesa, t. y. viskas kas susiję su tiesa, netgi meilė ir melonė su tiesa nepamoslaujama. Dabar manau šis klausimas atsakytas.
Pasižiūrėkime į Jono 8 skyrių ir vėliau į Mato 13 skyrių
Jono 8:1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.
2 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.
3 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje
4 ir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.
5 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?“
6 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.
7 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
Atkreipkite dėmesį kas iš jūsų be nuodėmės …
8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
9 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.
Sąžinės apkaltinti jie pradėjo trauktis.. Ir eiliškumas koks įdomus, nuo vyresniųjų iki paskutiniojo !!!
10 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“
Atkreipkit dėmesį niekas neišdrįso mesti akmenį į paleituvę !!! Atkreipkit dėmesį nes vėliau bus dar panaši vieta.
11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Čia prasidėjo pokalbis su farizėjais !!!
12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
13 Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.
14 Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.
15 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.
16 O jeigu Aš ir teisiu – mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.
17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.
18 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“.
19 Jie paklausė: „Kur yra Tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
Atkreipkit dėmesį 14 eilutėje „O jūs nežinote,...“, 19 eilutėje „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
20 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
Atkreipkite dėmesį kur pasakė šiuos žodžius „ Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje“ !!! Kodėl pasakė, kad mokymas vyko šventyklos iždinėje, kodėl ne šiaip šventykloje??? Nes Jėzus žinojo jų širdis ir kam jos tarnavo.
21 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti“.
22 Tada žydai ėmė kalbėti: „Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?“
23 Jis atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio.
24 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – mirsite savo nuodėmėse“.
25 Tada jie klausė: „Kas Tu esi?“ Jėzus atsakė: „Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.
26 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau“.
27 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.
28 O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.
29 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka“.
30 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.
Įtikėjo daugelis !!!! Kas įtikėjo ???
31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: (Wouu įtikėjo žydai ir Jėzus toliau kalba ne farizėjams, o įtikėjusiems žydams !!! ir pasižiūrėkime ką Jėzus sako jau įtikėjusiems žydams!!! nuo šio momento kalbama ne farizėjams!!! .) „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;
32 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.
Jezus sako įtikėjusiems žydams, nors jūs ir įtikėjote, tai dar neišgelbėjimas dar reikia pasilikti Jo tiesos žodyje ir tik tada, kada pasilieki Jo tiesos žodyje, tik tada pažinsi Jį ir Jis padarys jus laisvus. O ne įtikėjau ir jau laisvas. Pažiūrėkite ar įtikėjusiems žydams patiko tokie žodžiai ?
33 Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“
Ne jiems tai nepatiko ir jie Jo nesuprato, jie laikė save laisvais, bet Jėzus žinojo, kad jie yra vergai ir vergai ne bet ko …
34 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Jie buvo nuodėmės vergai ir viena nuodėmė buvo jų didžiausia, tai yra Jeraobamo nuodėmė, todėl Jėzus šį mokymą darė ne bet kur, bet šventyklos iždinėje!!! Jų didžiausia nuodėmė buvo tarnystė turtams.
35 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.
36 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.
Sūnus turi išlaisvinti !!! ne šiaip įtikėti, bet sūnaus išlaisvinimas eina per pažinimą sūnaus.
37 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.
Wouuu įtikėję žydai norėjo nužudyti Jėzų ??? Kaip taip ??? Kodėl jie įtikėjo tada ??? Manau ir taip aišku nes jie norėjo vadžios tokios, kurią turėjo Jėzus. Bet Jėzus žinojo jų visas mintis ir jiems sakė tiesiai šviesiai į akis, nes Jis yra šviesa ir tiesa. Jis žinojo kieno jie tarnai ir vergai.
38 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą“.
39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.
40 Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!
41 Jūs darote savo tėvo darbus“. Jie atsakė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą“.
42 Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.
Įtikėjusiems žydams sakė, kad Dievas ne jų tėvas, nors jie kaip ir įtikėjo …
43 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.
Pažiūrėkite Jėzus užduoda klausimą kodėl jie nesupranta ką Jis sako ? Ir tuo pačiu atsako jiems į šį klausimą sekančioje eilutėje
44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Wouu, dar gražiau Jėzus sako: kad įtikėjusių žydų tėvas yra velnias !!! ir kad jie įtikėję žydai daro savo tėvo darbus, tai yra velnio. O jo darbai žmogžudystės ir melas, jame nėra jokios tiesos. Reiškiasi, įtikėjusiuose nebuvo jokio Dievo, juose sėdėjo velnias ir jų darbai buvo velniški. Kas čia per įtikėjimas ?
45 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.
O kadangi jų širdys buvo pratusios prie melo, ne bet kokio, bet saldaus melo, kuris pridengtas Dievo vardu, jie Jėzaus nesuprato. Nes tas saldus velnio melas pridengtas Dievo vardu buvo įaugęs į jų širdis. Šiais laikais nieko naujo, viskas tas pats.
46 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?
47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Opssss kaip greitai išlindo jų „įtikėjimas“... Įtikėjome ir galvojome mes būsime čia toliau karaliai, bet dėja pasirodo klydome. Ką gi mums daryti ? Reikia apšmeižti ir …
49 Jėzus jiems atsakė: „Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.
50 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.
51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius“.
52 Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.
...ir apvadinti demonų apsėstu. Ar jums kada nors teko būti apvadintu demonų kai nepaklusote ar bandėte sakyti tiesą ir jos laikytis neatsižvelgiant į asmenis, o ypač vyresnius bažnyčioje ???
53 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?“
54 Jėzus atsakė: „Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.
Atkreipkit dėmesį „Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.“ Jie manė kad jų tėvas yra Dievas, bet Jėzus jiems sako dar kartą, kad …
55 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs – melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.
56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.
57 Tada žydai Jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“
58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“
59 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.
O kai pritrūksta argumentų reikia griebtis akmenų ir jie įtikėję žydai norėjo Jį Dievą, užmėtyti akmenimis. Atminkim vieną vietą šio skyriaus pradžioje apie paleistuvę, farizėjai apkaltinti sąžinės nedrįso mesti akmens į moterį, o į Jėzų į patį Dievą būtų metę net šventykloje !!! Ir tai jau būtų padarę įtikėję žydai.
Pažiūrėkime truputį atgal į...
Jono 6:59 Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.
60 Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?
62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!
63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.
64 Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.
65 Ir Jis sakė: „Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo“.
66 Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.
Jėzaus mokiniai !!! "Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos. "
Čia dar kartą matome, kad įtikėjimas tai nėra patikėjau, nes mačiau stebuklus ir mačiau kai kaip va;gyti davė ir viskas. Nes Jėzaus laikais, tada kai pats Dievas buvo atėjęs, žmonės "įtikėdavo", bet ne Jėzų ir patys save vadino mokiniais nors netikėjo ir tik išgirdę jų ausims nesuprantamus sakinius, atsitraukdavo nuo Jėzaus.
Pažiūrėkime dar į vieną biblijos vietą:
Mt.13: 3 Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: „Štai sėjėjas išėjo sėti.
4 Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.
5 Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.
6 Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.
7 Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.
8 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.
Manau, kad tie grūdai, kurie nukrito palei kelią tai ir yra šie „įtikėję“ žydai tie grūdai į tiesos kelią nepataikė, atsikridę paukščiai ( šiuo atvėju demonai ) juos tiesiog laisvai, netrukdomai sulesė.
Mt/13:18 „Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.
19 Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.
O jie „įtikėję“ žydai būtent ir girdėjo ir nesuprato ką jiems kalbėjo Jėzus.
O kaip yra su šių laikų įtikėjimu ? Ar kas nors pasikeitė ? Ne, viskas tas pats nesikeičia Dievas neiskeičia ir velnias ir velnio sūnus. Ir tokių „įtikėjusių“, mes turime pilna ir negana to jie yra sukūrę pilna taip vadinamų, bažnyčių, kurios atrodo labai fainos, daug labai gražių giesmių apie Dievą gieda, daug ale evangelizuoja, kad pritraukti kuo daugiau žmonių į savo organizacijas, tam kad galėtų savo plepalais prikrauti savo „šventyklos iždą“ „geriems“ darbams, pastoriaus ar vyresniųjų naudai. Kaip ir perspėjo Jėzus su Pauliumi, kad po jų pasirodys daug vilkų avies kailyje, taip ir buvo jau jų laikais, o paskutiniais bus jų dar daugiau, tai taip ir yra dabar vilkai beveik visur, kur be pasižiūrėsi. Ir tele ekranuose ir internete, tokie gražūs išsipustę, bet viduje supuvę grabai.
Labai, gaila žmonių, kurie lankosi tokiose organizacijose ir yra apgauti šių vilkų. Bet išeitis yra reikia pasitraukti nors dviem mėnesiams iš ten ir neklausyti jokių pamokslų, o pasimelsti papasninkauti ir paskaityti biblija patiems asmeniškai ir jūs jau niekada nebegrįšite į tas organizacijas. Aš jums tai garantuoju. Šventoji dvasia taip apšvies jūsų akis...
Mielieji tikintieji, užduokite sau klausimą, kodėl apie tai kas rašoma biblijoje iš nelabai geros pusės, tokiose oraganizacijose nekalbama ? Ten kalbama tik apie malone, kuri leidžia prašyti kūniškų turtu ir „dievas“ jų tau suteiks. Apie tai kaip Dievas tave myli. Bet niekada nekalbės apie Dievo meilę tiesoje. Kodėl ? O gi todėl, kad jie yra vilkai avies kailyje ir jie jus apgaudinėja šveniais žodeliais, kurių reikia kūdikiams ir vaikams, kurie dar nesupranta, kad šitie tėveliai yra iš velnio. Tie kas jau išaugo iš tokio amžiaus jie jau nepasiduoda tokiai apgaulei, nes jie jau žino kas parašyta biblijoje.
Būkit palaiminti ir budrūs.
Man visada iškildavo klausimas kodėl, kai kuriomis temomis ypač tomis, kurios labai nepatogios vyresniesiems nekalbama bažnyčiose ? Visada kalbama apie tai kas gera, apie meilę, apie malonę, bet beveik visada igoruojama tiesa, t. y. viskas kas susiję su tiesa, netgi meilė ir melonė su tiesa nepamoslaujama. Dabar manau šis klausimas atsakytas.
Pasižiūrėkime į Jono 8 skyrių ir vėliau į Mato 13 skyrių
Jono 8:1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.
2 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.
3 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje
4 ir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.
5 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?“
6 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemės.
7 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
Atkreipkite dėmesį kas iš jūsų be nuodėmės …
8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
9 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.
Sąžinės apkaltinti jie pradėjo trauktis.. Ir eiliškumas koks įdomus, nuo vyresniųjų iki paskutiniojo !!!
10 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“
Atkreipkit dėmesį niekas neišdrįso mesti akmenį į paleituvę !!! Atkreipkit dėmesį nes vėliau bus dar panaši vieta.
11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Čia prasidėjo pokalbis su farizėjais !!!
12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
13 Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.
14 Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.
15 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.
16 O jeigu Aš ir teisiu – mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.
17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.
18 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“.
19 Jie paklausė: „Kur yra Tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
Atkreipkit dėmesį 14 eilutėje „O jūs nežinote,...“, 19 eilutėje „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
20 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
Atkreipkite dėmesį kur pasakė šiuos žodžius „ Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas šventyklos iždinėje“ !!! Kodėl pasakė, kad mokymas vyko šventyklos iždinėje, kodėl ne šiaip šventykloje??? Nes Jėzus žinojo jų širdis ir kam jos tarnavo.
21 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti“.
22 Tada žydai ėmė kalbėti: „Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?“
23 Jis atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio.
24 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – mirsite savo nuodėmėse“.
25 Tada jie klausė: „Kas Tu esi?“ Jėzus atsakė: „Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.
26 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau“.
27 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.
28 O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.
29 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka“.
30 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.
Įtikėjo daugelis !!!! Kas įtikėjo ???
31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: (Wouu įtikėjo žydai ir Jėzus toliau kalba ne farizėjams, o įtikėjusiems žydams !!! ir pasižiūrėkime ką Jėzus sako jau įtikėjusiems žydams!!! nuo šio momento kalbama ne farizėjams!!! .) „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;
32 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.
Jezus sako įtikėjusiems žydams, nors jūs ir įtikėjote, tai dar neišgelbėjimas dar reikia pasilikti Jo tiesos žodyje ir tik tada, kada pasilieki Jo tiesos žodyje, tik tada pažinsi Jį ir Jis padarys jus laisvus. O ne įtikėjau ir jau laisvas. Pažiūrėkite ar įtikėjusiems žydams patiko tokie žodžiai ?
33 Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“
Ne jiems tai nepatiko ir jie Jo nesuprato, jie laikė save laisvais, bet Jėzus žinojo, kad jie yra vergai ir vergai ne bet ko …
34 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Jie buvo nuodėmės vergai ir viena nuodėmė buvo jų didžiausia, tai yra Jeraobamo nuodėmė, todėl Jėzus šį mokymą darė ne bet kur, bet šventyklos iždinėje!!! Jų didžiausia nuodėmė buvo tarnystė turtams.
35 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.
36 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.
Sūnus turi išlaisvinti !!! ne šiaip įtikėti, bet sūnaus išlaisvinimas eina per pažinimą sūnaus.
37 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.
Wouuu įtikėję žydai norėjo nužudyti Jėzų ??? Kaip taip ??? Kodėl jie įtikėjo tada ??? Manau ir taip aišku nes jie norėjo vadžios tokios, kurią turėjo Jėzus. Bet Jėzus žinojo jų visas mintis ir jiems sakė tiesiai šviesiai į akis, nes Jis yra šviesa ir tiesa. Jis žinojo kieno jie tarnai ir vergai.
38 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą“.
39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.
40 Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!
41 Jūs darote savo tėvo darbus“. Jie atsakė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą“.
42 Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.
Įtikėjusiems žydams sakė, kad Dievas ne jų tėvas, nors jie kaip ir įtikėjo …
43 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.
Pažiūrėkite Jėzus užduoda klausimą kodėl jie nesupranta ką Jis sako ? Ir tuo pačiu atsako jiems į šį klausimą sekančioje eilutėje
44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
Wouu, dar gražiau Jėzus sako: kad įtikėjusių žydų tėvas yra velnias !!! ir kad jie įtikėję žydai daro savo tėvo darbus, tai yra velnio. O jo darbai žmogžudystės ir melas, jame nėra jokios tiesos. Reiškiasi, įtikėjusiuose nebuvo jokio Dievo, juose sėdėjo velnias ir jų darbai buvo velniški. Kas čia per įtikėjimas ?
45 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.
O kadangi jų širdys buvo pratusios prie melo, ne bet kokio, bet saldaus melo, kuris pridengtas Dievo vardu, jie Jėzaus nesuprato. Nes tas saldus velnio melas pridengtas Dievo vardu buvo įaugęs į jų širdis. Šiais laikais nieko naujo, viskas tas pats.
46 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?
47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Opssss kaip greitai išlindo jų „įtikėjimas“... Įtikėjome ir galvojome mes būsime čia toliau karaliai, bet dėja pasirodo klydome. Ką gi mums daryti ? Reikia apšmeižti ir …
49 Jėzus jiems atsakė: „Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.
50 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.
51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius“.
52 Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.
...ir apvadinti demonų apsėstu. Ar jums kada nors teko būti apvadintu demonų kai nepaklusote ar bandėte sakyti tiesą ir jos laikytis neatsižvelgiant į asmenis, o ypač vyresnius bažnyčioje ???
53 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?“
54 Jėzus atsakė: „Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.
Atkreipkit dėmesį „Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.“ Jie manė kad jų tėvas yra Dievas, bet Jėzus jiems sako dar kartą, kad …
55 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs – melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.
56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.
57 Tada žydai Jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“
58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“
59 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.
O kai pritrūksta argumentų reikia griebtis akmenų ir jie įtikėję žydai norėjo Jį Dievą, užmėtyti akmenimis. Atminkim vieną vietą šio skyriaus pradžioje apie paleistuvę, farizėjai apkaltinti sąžinės nedrįso mesti akmens į moterį, o į Jėzų į patį Dievą būtų metę net šventykloje !!! Ir tai jau būtų padarę įtikėję žydai.
Pažiūrėkime truputį atgal į...
Jono 6:59 Visa tai Jis paskelbė, mokydamas sinagogoje, Kafarnaume.
60 Tai išgirdę, daugelis Jo mokinių sakė: „Kieti šie žodžiai, kas gali jų klausytis!“
61 Jėzus, žinodamas, kad mokiniai dėl to murma, paklausė: „Jus tai piktina?
62 O kas būtų, jei pamatytumėte Žmogaus Sūnų, pakylantį ten, kur Jis buvo pirmiau?!
63 Dvasia teikia gyvybę, o kūnas nieko neduoda. Žodžiai, kuriuos jums kalbu, yra dvasia ir gyvenimas.
64 Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos.
65 Ir Jis sakė: „Štai kodėl Aš jums sakiau: niekas negali ateiti pas mane, jeigu jam nėra duota mano Tėvo“.
66 Nuo to laiko daug Jo mokinių pasitraukė ir daugiau su Juo nebevaikščiojo.
Jėzaus mokiniai !!! "Bet kai kurie iš jūsų netiki“. Jėzus iš pat pradžių žinojo, kas netiki ir kas Jį išduos. "
Čia dar kartą matome, kad įtikėjimas tai nėra patikėjau, nes mačiau stebuklus ir mačiau kai kaip va;gyti davė ir viskas. Nes Jėzaus laikais, tada kai pats Dievas buvo atėjęs, žmonės "įtikėdavo", bet ne Jėzų ir patys save vadino mokiniais nors netikėjo ir tik išgirdę jų ausims nesuprantamus sakinius, atsitraukdavo nuo Jėzaus.
Pažiūrėkime dar į vieną biblijos vietą:
Mt.13: 3 Jis daug jiems kalbėjo palyginimais: „Štai sėjėjas išėjo sėti.
4 Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, ir atskridę paukščiai juos sulesė.
5 Kiti nukrito uolėtoj vietoj, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio.
6 Saulei patekėjus, daigai išdegė ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo.
7 Kiti nukrito tarp erškėčių. Erškėčiai išaugo ir nusmelkė juos.
8 Dar kiti nukrito į gerą žemę ir davė derlių: vieni šimteriopą, kiti šešiasdešimteriopą, dar kiti trisdešimteriopą.
Manau, kad tie grūdai, kurie nukrito palei kelią tai ir yra šie „įtikėję“ žydai tie grūdai į tiesos kelią nepataikė, atsikridę paukščiai ( šiuo atvėju demonai ) juos tiesiog laisvai, netrukdomai sulesė.
Mt/13:18 „Tad pasiklausykite palyginimo apie sėjėją.
19 Pas kiekvieną, kuris girdi karalystės žodį ir nesupranta, ateina piktasis ir išplėšia, kas buvo pasėta jo širdyje. Tai yra pasėlis prie kelio.
O jie „įtikėję“ žydai būtent ir girdėjo ir nesuprato ką jiems kalbėjo Jėzus.
O kaip yra su šių laikų įtikėjimu ? Ar kas nors pasikeitė ? Ne, viskas tas pats nesikeičia Dievas neiskeičia ir velnias ir velnio sūnus. Ir tokių „įtikėjusių“, mes turime pilna ir negana to jie yra sukūrę pilna taip vadinamų, bažnyčių, kurios atrodo labai fainos, daug labai gražių giesmių apie Dievą gieda, daug ale evangelizuoja, kad pritraukti kuo daugiau žmonių į savo organizacijas, tam kad galėtų savo plepalais prikrauti savo „šventyklos iždą“ „geriems“ darbams, pastoriaus ar vyresniųjų naudai. Kaip ir perspėjo Jėzus su Pauliumi, kad po jų pasirodys daug vilkų avies kailyje, taip ir buvo jau jų laikais, o paskutiniais bus jų dar daugiau, tai taip ir yra dabar vilkai beveik visur, kur be pasižiūrėsi. Ir tele ekranuose ir internete, tokie gražūs išsipustę, bet viduje supuvę grabai.
Labai, gaila žmonių, kurie lankosi tokiose organizacijose ir yra apgauti šių vilkų. Bet išeitis yra reikia pasitraukti nors dviem mėnesiams iš ten ir neklausyti jokių pamokslų, o pasimelsti papasninkauti ir paskaityti biblija patiems asmeniškai ir jūs jau niekada nebegrįšite į tas organizacijas. Aš jums tai garantuoju. Šventoji dvasia taip apšvies jūsų akis...
Mielieji tikintieji, užduokite sau klausimą, kodėl apie tai kas rašoma biblijoje iš nelabai geros pusės, tokiose oraganizacijose nekalbama ? Ten kalbama tik apie malone, kuri leidžia prašyti kūniškų turtu ir „dievas“ jų tau suteiks. Apie tai kaip Dievas tave myli. Bet niekada nekalbės apie Dievo meilę tiesoje. Kodėl ? O gi todėl, kad jie yra vilkai avies kailyje ir jie jus apgaudinėja šveniais žodeliais, kurių reikia kūdikiams ir vaikams, kurie dar nesupranta, kad šitie tėveliai yra iš velnio. Tie kas jau išaugo iš tokio amžiaus jie jau nepasiduoda tokiai apgaulei, nes jie jau žino kas parašyta biblijoje.
Būkit palaiminti ir budrūs.
