Nebijok Asirijos karaliaus.
Pasiimsime iš biblijos tris skirtingas vietas, kurios kalba apie vieną ir tą patį karalių Ezelija, Izają, Asirijos karalių ir karaliaus pasiuntinį - taurininką Rabšake. Tiek 2karalių knygoje, tiek 2 kronikų knygoje, tiek Izajo kalba eina apie tą pačią situacija.
2Kar.19: 1 Trečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas.
2 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijos duktė.
3 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.
4 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.
5 Ezekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo.
Šioje vietoje parodoma ant kiek buvo ištikimas karalius Ezekijas Viešpačiui. Parašyta, kad tokio nebuvo nei iki nei po jo.
6 Jis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei.
7 Viešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam.
Ką reiškia tarnauti Asirijos karaliui ? Koks tai sukilimas ir kodėl anksčiau jis tarnavo Asirijos karaliui ?
9 Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė.
10 Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais.
11 Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose,
12 nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.
Pažiūrėkime, kodėl Asirijos karalius paėmė Samarijos miestus ? Nes jis apgulė ir laikė apsuptyje ir taip beveik po trijų metų paėmė ją ! Ir išsivedė izraelitus. Kodėl ? Nes jie nepakluso Viešpaties savo Dievo balsui ir sulaužė sandorą ! Jie neklausė ir nevykdė …. ! Tai tikintieji žmonės sulaužė sandora ir neklausė ir nevykdė ! O šiais laikais tokių tikinčiųjų yra ? Biblija parašyta visų kartų tikintiesiems, laikai keičiasi, bet situacijos nesikeičia. Ir kaitant šias istorijas matyti, kad tai mūsų neliečia yra didelis apsigavimas. Pažiūrėkime toliau.
13 Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė.
14 Tada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu“. Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talento aukso duoklę.
15 Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.
16 Ezekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui.
Kaip atrodytų Ezekijas išsigando Asirjos karaliaus, atidavė jam visą sidabrą, auksą, bet … Ar tik sidabro ir aukso jam reikėjo ar kažko daugiau ?
17 Asirijos karalius siuntė iš Lachišo Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke.
18 Jie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joahas, Asafo sūnus.
Nors jis gavo visa auksą ir sidabrą Asirijos karalius vis tiek išėjo prieš Ezekija ir pradėjo Jo tarnai kalbėti Jeruzalės gyventojams išdidžiai.
19 Rabšakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?
20 Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane?
Su grasinimu karu, kad Ezekijo žodžiai tušti.
21 Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.
Įdomu tai, kad Asirijos karalius žemina Egiptą, kuris garbina pasaulio turtus ir šlovę. Savo bendražygį.
22 O jei sakysite: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje’?
Pažiūrėkite, koks gudrus atrodytų ėjimas. Kaip jūs galite pasitikėti Viešpačiu, jeigu Ezekijas pašalino Jo aukštumas ir Jo aukurus. Bet reliai Ezekijas kaip matome pašalino ką ?
4 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.
Pašalino tai kas buvo žmonių rankomis sukurtą, pašalino tai ką žmonės garbino pašalinio pagoniško. Bet ne vieną Dievą.
23 Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.
24 Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais?
Rabšakė aiškina Ezekijui ką jis turi daryti lenktyniauti su jo valdovu ir grasina savo armijos galybę, menkindamas, Viešpatį iki savo silpniausio būrio. Ir vis dar primena melagingai, kad Ezekijas pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais, nors Ezekijas tuo nepasitikėjo.
25 Ar aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’ “
Asirijos karalius nors ir sako, kad nepasitikėtų Viešpačiu Ezekijas, bet pats sako, kad atėjo Viešpaties vardu !!! Jis melagingai sako, kad jam liepė sunaikinti Jeruzalę !!! Jis jau kaip tikintis…
26 Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joahas ir Šebna tarė Rabšakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų“.
Ezekijo tarnai, norėdami apsaugoti žmones nuo gąsdinimų ir kad jie neišsigąstų prašė, kalbėti ne žydiškai, o aramėjiškai, bet Rabšakė vis tiek kalbėjo žydiškai, tam kad išgąsdinti Jeruzalės gyventojus.
27 Bet Rabšakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?“
Jo žodžiuose buvo pažeminimas su noru įbauginti.
28 Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!
29 Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos!
30 Teneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas’.
Pažiūrėkite, kaip vynioja žodį į vatą. Nepasitikėkite Ezekiju, tai neįtikina pasitikėti Viešpačiu ir netikėkite, kad neatiduos jūsų į Asirijos karaliaus rankas. O sekančios eilutės, man sukėlė didelį juoką ir džiaugsmą. Nes Asirijos karaliaus siūlymas toks kvailas ir juokingas… trūksta žodžių.
31 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane. Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio,
32 kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės’.
Jis siūlo padaryti su Asirijos karaliumi tai yra šėtonu sutartį ir išeiti pas jį, už tai jie gaus valgyti nuo SAVO vynmedžio, nuo SAVO figmedžio ir gersite vandenį iš SAVO šulinio. Tai analogiška pirmam gyvatės Ievos gundymui jūs būsite kaip Dievai kurie… Jūs įsivaizduojate jis Jeruzalės gyventojus gundo analogiškai, kaip ir Jezų aš tau duosiu viso pasaulio karalystes tu tik pagarbink mane ir t.t. Nieko šėtonas nesugalvoja naujo. Bet sekantis sakinys mane privertė juoktis.
„ kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę...“ Įdomu kokią tokią panašią žemę šėtonas Asirijos karalius čia siūlo ? O gi panašią į Višpaties ir išvardina kokia ta Viešpaties žemė :“ pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti“ Jūs įsivaizduojate šėtonas siūlo panašią žemę į Viešpaties :))), Iškyla klausimas, kam mums tikintiesiems reikalinga panaši į Viešpaties žemę, bet ne originalas ? Negana to, viską reiks pasiekti savo rankų darbu,( už tai jie gaus valgyti nuo SAVO vynmedžio, nuo SAVO figmedžio ir gersite vandenį iš SAVO šulinio ) o pas Viešpatį reikia tik visų pirma ieškoti Dievo karalystės, o visa kita bus pridėta tai yra įskaičiuota kaip aukščiausios klasės viešbutyje. Juokiausi iš širdies suvokęs, ką siūlo šėtonas ir suvokiau, kad aš turiu tokia pažadėta žemę, kuri priklauso ir man, kas yra Mano tas ir tavo. Tai kam man reikalingas šėtono ale panašus siūlymas ? Ne nereikalingas nes Viešpats tai mums davė nuo pat pradžių ir mums nereikia niekuo rūpintis mums reikia tik pažinti Jį ir viskas. O ką gi toliau darė Asirijos karaliaus pasiuntinys Rabšakė ?
33 Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?
34 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?
35 Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?’ “
Sulygino Dievą su pagonių dievukais, kurie net nėra dievai o tik žmonių rankų darbas ir toliau gąsdino ir menkino Viešpatį. Jokių konkrečių didesnių veiksmų jis ir negali imtis.
36 Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam“.
Žmonės tylėjo karaliaus įsakymu, nesivėlė į kvailas diskusijas.
37 Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joahas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė Rabšakės žodžius.
2Kar.20:1 Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo drabužius, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.
2 Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.
Ezekijo tarnai perdavė jam ir jis nuėjo melstis. Nekovojo žiniomis, ginčais ir t.t. ir po maldos nusiuntė pasiuntinius pas pranašą.
3 Jie sakė jam: „Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena; atėjo laikas gimdyti, o jėgų nėra.
4 Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius pasiuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’ “.
Gal Dievas išgirs Rabšakės žodžius ? Ir prašo melstis ne už visus, o už tuos kurie yra likę. Likę su Dievu.
5 Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.
6 Ir Izaijas sakė jiems: „Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.
7 Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’
Viešpats liepė neišsigąsti piktžodžiavimo, nes suvokė, ant kiek kvailas jo gąsdinimas ir tuo labiau siūlymas. Ir Viešpats pasiunčia dvasia ir įdomu kokia tai dvasia ? Ir dar bus Asirijos karalius nužudytas bus.
8 Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kovojantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.
Libna yra liūdijimas, štai su kuo kovojo Asirijos karalius. Danielius irgi kovojo liūdijimo žodžiu.
9 Asirijos karalius išgirdo, kad Etiopijos karalius Tirhaka ateina kariauti prieš jį. Tuomet jis dar kartą siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas:
10 „Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Tegu Dievas, kuriuo tu pasitiki, neapgauna tavęs, sakydamas: ‘Jeruzalė nepateks į Asirijos karaliaus rankas’.
11 Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visiškai sunaikindami. Argi tu būsi išgelbėtas?
12 Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?
13 Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karaliai?“
Asirijos karalius išgirdo, kad Dievo baimingi ateina kariauti prieš jį ir ką jis daro bėga slėptis ? Ne ! Jis daro toliau tai ką moka daryti geriausiai. Gąsdina toliau! Nors jį jis jua kovojo prieš liūdytojus dar atslinko ir Dievo baimingi, bet jis toliau gąsdino Jeruzale.
14 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius jį išskleidė priešais Viešpatį.
15 Ezekijas meldėsi prieš Viešpatį ir sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.
16 Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.
Ezekijas nuėjo melstis ir išsakė viską Jam. Pašlovino ir pagarbino Jį.
17 Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.
18 Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo – todėl jie sunaikino juos.
Ir parodo kur buvo pasakyta šėtono tiesa ir kur jis sumelavo t. y. Sumaišė tiesa su melu. Kaip sumenkinti norėjo gyvąjį Dievą su rankų darbo dievukais.
19 Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!“
Ezekijo prašymas.
20 Amoco sūnus Izaijas siuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Tavo maldą dėl Asirijos karaliaus Sanheribo Aš išgirdau’.
21 Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.
22 Ką tu paniekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir akis? Prieš Izraelio Šventąjį!
23 Per savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu tolimiausią vietą – Karmelio mišką.
Viešpaties atsakymas šėtonui. Trumpai prieš ką tu loji šunie ?
24 Aš kasiau šulinius ir gėriau svetimus vandenis; išdžiovinau savo kojų padais visas upes apsiausties vietose’.
25 Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.
26 Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna, dar neužaugusi.
27 Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.
28 Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’.
Viešpats paaiškina kodėl šėtonui pavyksta įbauginti, tikinčius žmonės. Ir paaiškinimas kas laukia už tai, kad siautėjo prieš Viešpatį.
29 Tai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais – kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.
30 Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.
31 Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys!
Ir kai šėtonas suvaldytas Judo likutis vėl malda įsišaknys žemai ant kelių ir duos vaisių. O iš Jeruzalės išeis ne visi, bet likutis ! Taip ir šiais laikais iš atsitraukusių bažnyčių išeis tik likutis !!!
32 Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šitą miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo.
33 Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neįeis, – sako Viešpats. –
34 Aš apginsiu šitą miestą ir jį išgelbėsiu dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’ “.
be komentarų …
35 Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė anksti rytą, ir štai – aplinkui gausu lavonų.
36 Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir sugrįžo į Ninevę.
37 Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.
O štai ir pabaiga, kuri laukia visų kurie burnos ir piktžodžiaus ant gyvojo Dievo.
Šita istorija parašyta dar dvejose vietose Kronikų 19 ir Izajo 36 skyriuose. Tris kartus tai reiškia tikrai tikrai taip buvo.
Tai, kad tikintieji, kurie sekate Dievą tiesoje ir meilėje atminkite, kad jums nėra ko bijoti, nėra ko kreipti dėmesio į jo juokingus pasiūlymus, nesiginčyti, neatsakinėti tuo pačiu, jums reikia tiesiog melstis bendrauti su Viešpačiu pasninkauti ir viskas. Visu kitu Viešpats pasirūpins tikrai tikrai tikrai.
A.R.- V.R.
Pasiimsime iš biblijos tris skirtingas vietas, kurios kalba apie vieną ir tą patį karalių Ezelija, Izają, Asirijos karalių ir karaliaus pasiuntinį - taurininką Rabšake. Tiek 2karalių knygoje, tiek 2 kronikų knygoje, tiek Izajo kalba eina apie tą pačią situacija.
2Kar.19: 1 Trečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas.
2 Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abija, Zacharijos duktė.
3 Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.
4 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.
5 Ezekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo.
Šioje vietoje parodoma ant kiek buvo ištikimas karalius Ezekijas Viešpačiui. Parašyta, kad tokio nebuvo nei iki nei po jo.
6 Jis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei.
7 Viešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam.
Ką reiškia tarnauti Asirijos karaliui ? Koks tai sukilimas ir kodėl anksčiau jis tarnavo Asirijos karaliui ?
9 Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė.
10 Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais.
11 Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose,
12 nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.
Pažiūrėkime, kodėl Asirijos karalius paėmė Samarijos miestus ? Nes jis apgulė ir laikė apsuptyje ir taip beveik po trijų metų paėmė ją ! Ir išsivedė izraelitus. Kodėl ? Nes jie nepakluso Viešpaties savo Dievo balsui ir sulaužė sandorą ! Jie neklausė ir nevykdė …. ! Tai tikintieji žmonės sulaužė sandora ir neklausė ir nevykdė ! O šiais laikais tokių tikinčiųjų yra ? Biblija parašyta visų kartų tikintiesiems, laikai keičiasi, bet situacijos nesikeičia. Ir kaitant šias istorijas matyti, kad tai mūsų neliečia yra didelis apsigavimas. Pažiūrėkime toliau.
13 Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė.
14 Tada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu“. Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talento aukso duoklę.
15 Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.
16 Ezekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui.
Kaip atrodytų Ezekijas išsigando Asirjos karaliaus, atidavė jam visą sidabrą, auksą, bet … Ar tik sidabro ir aukso jam reikėjo ar kažko daugiau ?
17 Asirijos karalius siuntė iš Lachišo Tartaną, Rabsarį ir Rabšakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, vėlėjo lauke.
18 Jie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joahas, Asafo sūnus.
Nors jis gavo visa auksą ir sidabrą Asirijos karalius vis tiek išėjo prieš Ezekija ir pradėjo Jo tarnai kalbėti Jeruzalės gyventojams išdidžiai.
19 Rabšakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: ‘Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: ‘Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?
20 Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane?
Su grasinimu karu, kad Ezekijo žodžiai tušti.
21 Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.
Įdomu tai, kad Asirijos karalius žemina Egiptą, kuris garbina pasaulio turtus ir šlovę. Savo bendražygį.
22 O jei sakysite: ‘Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu’, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: ‘Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje’?
Pažiūrėkite, koks gudrus atrodytų ėjimas. Kaip jūs galite pasitikėti Viešpačiu, jeigu Ezekijas pašalino Jo aukštumas ir Jo aukurus. Bet reliai Ezekijas kaip matome pašalino ką ?
4 Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.
Pašalino tai kas buvo žmonių rankomis sukurtą, pašalino tai ką žmonės garbino pašalinio pagoniško. Bet ne vieną Dievą.
23 Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš tau duosiu du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.
24 Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais?
Rabšakė aiškina Ezekijui ką jis turi daryti lenktyniauti su jo valdovu ir grasina savo armijos galybę, menkindamas, Viešpatį iki savo silpniausio būrio. Ir vis dar primena melagingai, kad Ezekijas pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais, nors Ezekijas tuo nepasitikėjo.
25 Ar aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: ‘Eik ir sunaikink tą kraštą’ “
Asirijos karalius nors ir sako, kad nepasitikėtų Viešpačiu Ezekijas, bet pats sako, kad atėjo Viešpaties vardu !!! Jis melagingai sako, kad jam liepė sunaikinti Jeruzalę !!! Jis jau kaip tikintis…
26 Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joahas ir Šebna tarė Rabšakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų“.
Ezekijo tarnai, norėdami apsaugoti žmones nuo gąsdinimų ir kad jie neišsigąstų prašė, kalbėti ne žydiškai, o aramėjiškai, bet Rabšakė vis tiek kalbėjo žydiškai, tam kad išgąsdinti Jeruzalės gyventojus.
27 Bet Rabšakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?“
Jo žodžiuose buvo pažeminimas su noru įbauginti.
28 Rabšakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!
29 Taip sako karalius: ‘Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos!
30 Teneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: ‘Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas’.
Pažiūrėkite, kaip vynioja žodį į vatą. Nepasitikėkite Ezekiju, tai neįtikina pasitikėti Viešpačiu ir netikėkite, kad neatiduos jūsų į Asirijos karaliaus rankas. O sekančios eilutės, man sukėlė didelį juoką ir džiaugsmą. Nes Asirijos karaliaus siūlymas toks kvailas ir juokingas… trūksta žodžių.
31 Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: ‘Padarykite su manimi sutartį ir išeikite pas mane. Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio,
32 kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: ‘Viešpats mus išgelbės’.
Jis siūlo padaryti su Asirijos karaliumi tai yra šėtonu sutartį ir išeiti pas jį, už tai jie gaus valgyti nuo SAVO vynmedžio, nuo SAVO figmedžio ir gersite vandenį iš SAVO šulinio. Tai analogiška pirmam gyvatės Ievos gundymui jūs būsite kaip Dievai kurie… Jūs įsivaizduojate jis Jeruzalės gyventojus gundo analogiškai, kaip ir Jezų aš tau duosiu viso pasaulio karalystes tu tik pagarbink mane ir t.t. Nieko šėtonas nesugalvoja naujo. Bet sekantis sakinys mane privertė juoktis.
„ kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę...“ Įdomu kokią tokią panašią žemę šėtonas Asirijos karalius čia siūlo ? O gi panašią į Višpaties ir išvardina kokia ta Viešpaties žemė :“ pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti“ Jūs įsivaizduojate šėtonas siūlo panašią žemę į Viešpaties :))), Iškyla klausimas, kam mums tikintiesiems reikalinga panaši į Viešpaties žemę, bet ne originalas ? Negana to, viską reiks pasiekti savo rankų darbu,( už tai jie gaus valgyti nuo SAVO vynmedžio, nuo SAVO figmedžio ir gersite vandenį iš SAVO šulinio ) o pas Viešpatį reikia tik visų pirma ieškoti Dievo karalystės, o visa kita bus pridėta tai yra įskaičiuota kaip aukščiausios klasės viešbutyje. Juokiausi iš širdies suvokęs, ką siūlo šėtonas ir suvokiau, kad aš turiu tokia pažadėta žemę, kuri priklauso ir man, kas yra Mano tas ir tavo. Tai kam man reikalingas šėtono ale panašus siūlymas ? Ne nereikalingas nes Viešpats tai mums davė nuo pat pradžių ir mums nereikia niekuo rūpintis mums reikia tik pažinti Jį ir viskas. O ką gi toliau darė Asirijos karaliaus pasiuntinys Rabšakė ?
33 Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?
34 Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankos?
35 Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankos, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankos?’ “
Sulygino Dievą su pagonių dievukais, kurie net nėra dievai o tik žmonių rankų darbas ir toliau gąsdino ir menkino Viešpatį. Jokių konkrečių didesnių veiksmų jis ir negali imtis.
36 Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam“.
Žmonės tylėjo karaliaus įsakymu, nesivėlė į kvailas diskusijas.
37 Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joahas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė Rabšakės žodžius.
2Kar.20:1 Tai išgirdęs, karalius Ezekijas perplėšė savo drabužius, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.
2 Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.
Ezekijo tarnai perdavė jam ir jis nuėjo melstis. Nekovojo žiniomis, ginčais ir t.t. ir po maldos nusiuntė pasiuntinius pas pranašą.
3 Jie sakė jam: „Taip sako Ezekijas: ‘Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena; atėjo laikas gimdyti, o jėgų nėra.
4 Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius Rabšakės, kurį Asirijos karalius pasiuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę’ “.
Gal Dievas išgirs Rabšakės žodžius ? Ir prašo melstis ne už visus, o už tuos kurie yra likę. Likę su Dievu.
5 Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.
6 Ir Izaijas sakė jiems: „Sakykite savo valdovui: ‘Taip sako Viešpats: ‘Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.
7 Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas’
Viešpats liepė neišsigąsti piktžodžiavimo, nes suvokė, ant kiek kvailas jo gąsdinimas ir tuo labiau siūlymas. Ir Viešpats pasiunčia dvasia ir įdomu kokia tai dvasia ? Ir dar bus Asirijos karalius nužudytas bus.
8 Rabšakė sugrįžęs rado Asirijos karalių kovojantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.
Libna yra liūdijimas, štai su kuo kovojo Asirijos karalius. Danielius irgi kovojo liūdijimo žodžiu.
9 Asirijos karalius išgirdo, kad Etiopijos karalius Tirhaka ateina kariauti prieš jį. Tuomet jis dar kartą siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas:
10 „Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: ‘Tegu Dievas, kuriuo tu pasitiki, neapgauna tavęs, sakydamas: ‘Jeruzalė nepateks į Asirijos karaliaus rankas’.
11 Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visiškai sunaikindami. Argi tu būsi išgelbėtas?
12 Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?
13 Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karaliai?“
Asirijos karalius išgirdo, kad Dievo baimingi ateina kariauti prieš jį ir ką jis daro bėga slėptis ? Ne ! Jis daro toliau tai ką moka daryti geriausiai. Gąsdina toliau! Nors jį jis jua kovojo prieš liūdytojus dar atslinko ir Dievo baimingi, bet jis toliau gąsdino Jeruzale.
14 Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius jį išskleidė priešais Viešpatį.
15 Ezekijas meldėsi prieš Viešpatį ir sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.
16 Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.
Ezekijas nuėjo melstis ir išsakė viską Jam. Pašlovino ir pagarbino Jį.
17 Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.
18 Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo – todėl jie sunaikino juos.
Ir parodo kur buvo pasakyta šėtono tiesa ir kur jis sumelavo t. y. Sumaišė tiesa su melu. Kaip sumenkinti norėjo gyvąjį Dievą su rankų darbo dievukais.
19 Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!“
Ezekijo prašymas.
20 Amoco sūnus Izaijas siuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: ‘Tavo maldą dėl Asirijos karaliaus Sanheribo Aš išgirdau’.
21 Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: ‘Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.
22 Ką tu paniekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir akis? Prieš Izraelio Šventąjį!
23 Per savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: ‘Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu tolimiausią vietą – Karmelio mišką.
Viešpaties atsakymas šėtonui. Trumpai prieš ką tu loji šunie ?
24 Aš kasiau šulinius ir gėriau svetimus vandenis; išdžiovinau savo kojų padais visas upes apsiausties vietose’.
25 Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.
26 Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna, dar neužaugusi.
27 Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.
28 Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai’.
Viešpats paaiškina kodėl šėtonui pavyksta įbauginti, tikinčius žmonės. Ir paaiškinimas kas laukia už tai, kad siautėjo prieš Viešpatį.
29 Tai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais – kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.
30 Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.
31 Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys!
Ir kai šėtonas suvaldytas Judo likutis vėl malda įsišaknys žemai ant kelių ir duos vaisių. O iš Jeruzalės išeis ne visi, bet likutis ! Taip ir šiais laikais iš atsitraukusių bažnyčių išeis tik likutis !!!
32 Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: ‘Jis neįeis į šitą miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo.
33 Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neįeis, – sako Viešpats. –
34 Aš apginsiu šitą miestą ir jį išgelbėsiu dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo’ “.
be komentarų …
35 Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė anksti rytą, ir štai – aplinkui gausu lavonų.
36 Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir sugrįžo į Ninevę.
37 Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kardu ir pabėgo į Armėnijos kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo jo vietoje.
O štai ir pabaiga, kuri laukia visų kurie burnos ir piktžodžiaus ant gyvojo Dievo.
Šita istorija parašyta dar dvejose vietose Kronikų 19 ir Izajo 36 skyriuose. Tris kartus tai reiškia tikrai tikrai taip buvo.
Tai, kad tikintieji, kurie sekate Dievą tiesoje ir meilėje atminkite, kad jums nėra ko bijoti, nėra ko kreipti dėmesio į jo juokingus pasiūlymus, nesiginčyti, neatsakinėti tuo pačiu, jums reikia tiesiog melstis bendrauti su Viešpačiu pasninkauti ir viskas. Visu kitu Viešpats pasirūpins tikrai tikrai tikrai.
A.R.- V.R.
