Konrad Mbeve (Conrad Mbewe),
Reformuotos baptistų bažnyčios pastorius,
Lusaka, Zambija
Neliesk Dievo pateptojo
Yra Biblijoje viena posakis, iškreiptas neatpažįstamai. Tačiau labai greitai jis atskleidžia melą tų, kas jį ištaria. Tai posakis "Nelieskite Dievo pateptųjų". Šiandienos krikščionių pokalbiuose aš jį girdžiu nuolatos. Paprastai ši frazė yra vartojama įspėjant tuos, kurie kritikuoja garsių pamokslininkų ar bažnyčios lyderių prieštaringą mokymą ar gyvenimo būdą. Atseit, tokia kritika yra neleistina.
Paplitęs šio posakio supratimas: jeigu apie "Dievo pateptą tarną" atsiliepsi neigiamai, tau atsitiks kažkas baisaus. Net gali ištikti skausminga mirtis. Taigi, per galines bažnyčios duris prasmunka tradicinė afrikietiška religija. Afrikoje neleistina kalbėti nieko blogo apie vyresnio amžiaus žmones, apie vadą ar šamaną. Kas pasakys, tą ištiks bėda. Net ant sprando gali užaugti barzdelė!
Iš kur atsirado toks mokymas - doktrina?
Žodžiai "Nelieskite Dievo pateptųjų" parašyti Ps 104,15 ir jie tariami liepiamąja nuosaka. Ištrauka skamba taip: "Kai jie [izraelitai] buvo negausūs skaičiumi, tik ateiviai joje. Jie keliavo iš tautos į tautą, iš vienos karalystės į kitą. Jis niekam neleido jų skriausti, sudrausdavo dėl jų karalius: „Nelieskite Mano pateptųjų ir Mano pranašams nedarykite pikto“. (Ps 104, 12-15). Čia kalbama apie visus Izraelio žmones, o jei konkrečiau, tai apie pranašus, kuriuos Viešpats siuntė kreiptis į Savo tautą.
Daugybę pavyzdžių galima rasti Dovydo gyvenime, po to, kai Samuelis patepė jį būti sekančiu Izraelio karaliumi. Karalius Saulius nenorėjo sau tokio įpėdinio, todėl jis bandė visomis suktybėmis nužudyti Dovydą. Bet, susiklosčius aplinkybėms, būtent Dovydas kelis kartus turėjo galimybę nužudyti Saulių. Vis dėlto Dovydas sususilaikė nenužudęs karaliaus: "Jis tarė savo vyrams: „Apsaugok, Viešpatie, kad taip padaryčiau savo valdovui, Viešpaties pateptajam, pakeldamas prieš jį savo ranką, nes jis yra Viešpaties pateptasis“. (1Samuelio 24, 7, taip pat žr. 1Sam 24,10; 1Sam 26,9-11 ir t.t.)
Kas dar labiau stulbina, kad tuo laiku Dievas jau buvo palikęs Saulių už jo nepaklusnumą. Nepaisant to, Dovydas neišdrįso nuversti jo nuo sosto. Jis viską atidavė į Dievo rankas, kad Savo laiku Dievas Pats išsiaiškintų su juo. Galų gale taip ir atsitiko. Po keleto metų Saulius buvo nužudytas mūšyje.
Klausimas gali būti laikomas visiškai išsemtu, kai Dovydas įsakė nužudyti amalekietį, kuris pribaigė sužeistą Saulių mūšyje (2 Sam 1,14-16). Jis manė būsiąs Dovydo pagirtas už tai, kad padėjo atsikratyti jo priešu, bet Dovydas įsakė savo tarnui nužudyti jį, kaip išdrįsusį pakelti ranką prieš Viešpaties pateptąjį.
Kaip naudoti šią frazę dabartiniu laiku?
Kalbant apie dabartinius pamokslininkams, koks būtų teisingas šio išsireiškimo pritaikymas? Ar Dievo žodžiai Psalmėje 104,15 ir Dovydo veiksmai 1-oje bei 2-oje Samuelio knygose reiškia, kad mes neturime teisės išsakyti bet kokių neigiamų nuomonių apie pastorius, o jeigu išsakysime, mus ištiks nelaimė?
Toks požiūris subliūkšta jau po pirmojo patikrinimo, ir testas randamas ten pat - 1 Samuelio knygoje. Ar kas nors kritikavo Saulių, kai jis darė tai, kas visiškai nepriimtina? Taip, tikrai taip. Pats Samuelis ne kartą barė Saulių, kol pranešė, kad Dievas atėmė iš jo karalystę. Saulius ir toliau karaliavo, bet jau apleistas Dievo. Ir jeigu kritikuoti "Viešpaties pateptąjį" būtų nepriimtina, tada Samuelis būtų buvęs neteisus kritikuodamas Saulių, o pranašas Natanas būtų likęs neteisus, smerkdamas Dovydo nedorybes 2 Samuelio 13 skyriuje.
Frazė "Nelieskite Dievo pateptųjų" reiškia ne pagrįstą kritiką, o, visų pirma, fizinę žalą. Plačiai visuomenei kalbantys mokytojai patys turi būti nepriekaištingi. Sąžiningumas - vienas iš reikalavimų vyresniesiems. Jeigu jie susipainioję klaidžiamoksliuose arba amoraliai gyvena, tada jie patys save diskvalifikuoja. Todėl, pastebėję neteisingus ryšius ar pavojingą doktriną, mes privalome viešai paskelbti pavojaus signalą. Būtina perspėti neatsargias aukas, kad jie nepatektų į spąstus. Viešas nuodėmes reikia atskleisti viešai.
Paulius įvardindavo eretikus ir ragino bažnyčią laikytis atokiau nuo jų. Jis rašė šiuos žodžius Timotiejui: "Venk bedieviškų ir tuščių tauškalų, kurie vis giliau ves į bedievystę. Jų kalba, tarsi gangrena, vis plis. Tokie yra Himenėjas ir Filetas, kurie nuklydo nuo tiesos, tvirtindami, kad prisikėlimas jau įvykęs, ir tuo griaudami kai kurių tikėjimą. "(2 Tim 2,16-18). Ar jis „liečia“ Viešpaties pateptuosius? Ne, bet jis aiškiai nurodė skleidžiančius ereziją.
Panašiai Jonas įvardino bažnyčios vadovą, kuris save diskvalifikavo, neteisingai atlikdamas lyderio funkcijas. Jis rašė: "Aš parašiau bažnyčiai, bet mėgstantis jiems vadovauti Diotrefas nepriima mūsų. Todėl, jei atvyksiu, priminsiu jo darbus, kuriuos jis daro, skleisdamas apie mus piktas kalbas; maža to, nei pats nepriima brolių, nei kitiems, kurie norėtų priimti, neleidžia ir išmeta juos iš surinkimo." (3 Jn 9-10). Ar "prisilietė" Jonas prie Viešpaties pateptojo? Vėlgi, ne. Bet viešai paskelbė asmenį, dariusį žalą bendruomenei.
Keletas baigiamųjų žodžių
Aš jokiu būdu neginu piktžodžiavimo ir šmeižto. Kalbame ne apie tai. Posakis "Neliesk Dievo pateptojo" [dabar] nenaudojamas apsaugant asmenį nuo įžeidimo. Dažniausiai juo norima sustabdyti žmones, atvirai liudijančius apie amoralius eretikus. Bažnyčios puvimas jos viduje dar labiau plis, jeigu tyli dauguma neišdrįs kalbėti garsiai, kad tik nepaliestų Dievo pateptųjų. Tai juk tikra epidemija! Ekstremalūs charizminiai pastoriai prisikemša savo kišenes, ištuštindami bažnyčių kasas, verčia jaunas merginas iš bažnyčios seksualiai santykiauti, o tie, kurie turi įrodymų, bijo kalbėti garsiai, kad šiukštu "neprisiliestų prie Viešpaties pateptojo" ir neužsitrauktų bėdos. Čia kažką reikia daryti! Tai akivaizdžiai klaidingas Ps 104,15 ir 1 Samuelio knygos supratimas.
Tikra meilė man sako, kad reikia padėti žmogui, kuris papuolė į bėdą. Todėl, jei aš asmeniškai pažįstu pamokslininką, kuris paskendęs amoralume ir klaidingame mokyme, meilė skatina mane pasikalbėti su juo akis į akį, "kad sugrąžinčiau savo brolį",- tokia tvarka nurodyta Biblijoje. Bet jei jo atgaila yra ne tokia akivaizdi, kokia akivaizdi buvo nuodėmė, ir jeigu aš neturiu artimo bendravimo su juo, arba jo erezija bei amoralus gyvenimo būdas tapo taip plačiai žinomas, kad griauna daugelio tikėjimą, ta pati meilė mane skatina viešai pasipriešinti jam ir tokiu būdu atstatyti daugelio tikėjimą. Taigi, meilė turėtų įkvėpti visus tikrus Dievo Žodžio pamokslininkus netylėti, kai griaunamas daugelio tikėjimas, kaip šiandien vyksta Afrikoje.
Paulius viešai priekaištavo Petrui, kai šis pasidavė nukrypimui. Jo elgesys galėjo pakenkti Evangelijos veikimui. Tai net nebuvo erezija, bet tai pavojinga, nes galėjo palikti griaunamąjį poveikį. Paulius rašė: "Kai Petras atvyko į Antiochiją, aš jam pasipriešinau į akis, nes jis nusižengė. Mat prieš atvykstant kai kuriems nuo Jokūbo, jis valgydavo su pagonimis; bet kai tie atvyko, jis atsitraukė ir vengė jų, bijodamas apipjaustytųjų. Kartu su juo veidmainiavo ir kiti žydai, netgi Barnabas pasidavė veidmainystei. Pamatęs, kad jie nukrypsta nuo Evangelijos tiesos, pasakiau Petrui visų akivaizdoje: „Jei tu, būdamas žydas, gyveni pagoniškai, o ne žydiškai, tai kodėl verti pagonis gyventi taip, kaip žydai?“"(Galatams 2,11-14). Akivaizdu, kad Paulius nemanė, jog, bardamas Petrą, jis prisilietė prie Viešpaties pateptojo!
Straipsnis verstas iš:
http://orenu.co.il/?p=6607
Originalus šaltinis:
http://www.conradmbewe.com/2012/12/touch-not-lords-anointed.html
