Dievas yra žodis.
Dievas yra žodis.Žodis tiesos ir meiles ir mes turime mirti tam visam blogam žodžiui ir mintims, kurias mums kiša šėtonas, kuris irgi yra žodis, tik blogas žodis, mirties žodis. Todėl amžinas gyvenimas yra tiesos ir meilės žodyje, mintyse. Todel ir sakoma keiskite savo mąstymą kiekvieną dieną panašėdami i Kristų, tai yra į Dievo Tiesos ir Meilės sūnų, kuris darė ir sakė tik tai ka girdėjo iš Dievo tai yra sake tiesos ir meilės žodžius ir darė tiesos ir meilės darbus. Ir mumyse turi apsigyventi tas Kristus (žodis), kuris būtų perduotas kitiems. Mes turime patiketi tais meilės ir tiesos žodžiais ir nešti juos su tikėjimu, kad jie darys savo gerą darbą. Kiekvienas žodis tai yra gyvas organizmas, tai taip vadinami angelai arba demonai. Geri žodžiai išlaisvina angelų darbą, blogi demonų darbą. Todėl mes būdami supratingi turėtume šalintis tokių žodžių ir i piktus žodžius mūsų adresu, mes turime su šypsena veide atsakyti angelų ataka iš visos širdies ir uždrausti reikštis tiems žodžiams demonams Jezaus vardu, kad ir tyliai ar mintyse
Tai yra žodžių kova dėl sielų.
Jeigu jus kas nors įžeidinėja ir jūs priimate tuos žodžius į savo širdį, tai šėtonas jus pasodina ilgam į įsižeidimo kalejimą ir tik atleidimo ir atgailos angelai gali jus išlaisvinti. Jeigu jūs dėl kažkokių žodžių pykstate ir keršijate jus užradarė į atitinkamus kalejimus. Ir vėl gi tiesos ir meilės žodis gali jus išlaisvinti iš šito kalėjimo. Vėl tie patys atgailos ir atleidimo angelai padės jums išsilaisvinti iš šėtono pančių.
Štai kodėl tokie svarbūs buvo palaiminimai, nes jie nulemdavo visa tolesnį žmogaus likimą. Dėl palaiminimo vykdavo kova.
Pr. 27:30 Izaokui baigus laiminti Jokūbą ir jam tik išėjus iš savo tėvo Izaoko, jo brolis Ezavas grįžo iš medžioklės.
31 Jis irgi paruošė skanų valgį ir, atnešęs tėvui, tarė: „Kelkis, tėve, ir valgyk savo sūnaus medžioklės laimikio, kad tavo siela mane palaimintų!“
32 Bet Izaokas klausė: „Kas tu esi?“ Šis atsakė: „Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas“.
33 Tada Izaokas išsigando ir drebėdamas tarė: „Kas gi buvo tas, kuris anksčiau sumedžiojo ir man atnešė valgį? Aš, prieš tau pareinant, valgiau ir jį palaiminau. Jis ir bus palaimintas!“
34 Ezavas, išgirdęs savo tėvo žodžius, pradėjo labai garsiai ir graudžiai verkti, sakydamas tėvui: „Mano tėve, palaimink ir mane!“
35 Bet tėvas atsakė: „Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą“.
34 eilutė aiškiai parodo kokią svarbą turėjo palaiminimo žodis iš Dievo žmogui, tai yra žmogaus, kuris nešiojo Dievo meilės ir tiesos žodžius, tai reiškė, tiek daug, kad net klasta pasiimdavo tą palaiminimą. Izako motina suprato koks svarbus buvo tas palaiminimo žodis ir kaip pakeis jos sūnaus likimą atrodytų kažkoks žodis, bet tai ne šiaip žodis tai gyvybę nešantis žodis. Kaip graudžiai dėl to pergyveno ir verkė Ezavas..., ne šiaip sau, bet garsiai ir graudžiai ! Jis tiesiog maldavo Tėvą, kad jis ir jį palaimintų. Tai yra kova gauti palaiminimo žodį iš Dievo, kuris pakeičia visų mūsų gyvenimus. Ir mes tą kovą praeidinėjam dabar.
Net Viešpats įsakė laiminti savo tautą Aronui, ne šiaip liepė, bet ĮSAKĖ !
Skaičių 6:22 Viešpats kalbėjo Mozei:
23 „Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais:
24 ‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave.
25 Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.
26 Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’.
27 Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu“.
Jie šauksis mano vardo..., žodis yra gyvas ir jis turi vardą. Todėl ir čia sakoma šauksis Dievo vardą taip yra Tiesos vardą. Mes esame padaryti pagal Tiesos atvaizdą ir mes visi iki vieno yra Jo vaikai, kurie šaukiamės Tiesos norime, kad mus mylėtų tiesoje. Pasižiūrėkime, net netikintys žmonės jie tiesiog trokšta ko ..? , Tiesos ir meilės. Ko trokšta patys niekšingiausi niekšai Tiesos ir Meilės. Dėja, bet ir jie nemėgsta, kai jiems meluojama.
Išėjimo 24:3 Mozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: „Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime“.
Kodėl jie neįvykdė savo pažado, kodėl jie negalėjo jo įvykdyti nes tas žodis jis buvo išorėje ir tik kai atėjo Jėzus ir paliko mums savo Šv.Dvasia, kuri apsigyveno mūsų viduje tik tada mes paklusdami Šv.Dvasiai Tiesos dvasiai, mes galime įvykdyti tai ką Dievas davė Mozei ir savo tautai.
Išėjimo 24:8 Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: „Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais“.
Sandora yra sudaroma žodžiais ! Ne bet kokias žodžiais, bet gyvais žodžiais, nešančiais gyvybę.
Išėjimo 34:27 Viešpats tarė Mozei: „Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu“.
Kokius žodžius užrašė Mozė ? Mes visi gerai žinom.
O koks svarbus buvo Dievo žodis, jam buvo draudžiama piktžodžiauti ir mes šiais laikais turime mirti, bet kokiam piktžodžiavinui.
Kunigų 24:10 Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje.
11 Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės.
12 Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo.
13 Viešpats įsakė Mozei:
14 „Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis.
15 Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą.
16 Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti – jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi.
Tardami Dievo žodžius, mes visa tai suprasdami turime tikėti, kad tie žodžiai darys darbą, o ne šiaip išėjo tuščiomis. Mums Dievas suteikė galia kurti ištariant žodį, tai yra daryti gyvybę. Pasižiūrėkite kaip Dievas kūrė pasaulį:
Pr.1:3 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
6 Dievas tarė: „Teatsiranda tvhttp://www.weebly.com/weebly/main.php#irtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“
9 Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.
11 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.
14 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.
15 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.
20 Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“
21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
22 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!“
24 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.
25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
26 Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal http://www.weebly.com/weebly/main.php#mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
28 Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
Pasižiūrėkime ką darė Dievas ? Ar jis tiesiog kalbėjo ? Ne Jis tarė ir viskas taip ir įvyko ! Tai ne šiaip tuščiaždžiavimas tai Tiesos žodžių kūrybą iš meilės. Šitie žodžiai kūrė realią gyvybę. Kiekvienas žodis, kurį Jis išleisavo virsdavo realia gyvybę. Mes turime tą pačią Dievišką galią kurti.
Ir tik gyvatė Šėtonas savo melo žodžiu pasėjo negera sėklą Ievos širdyje. Tie žodžiai uždarė ją abejonės kalejime. Abejonė tiesiog apakino Ievą.
Žodžiai tai yra dvasios, kurias mes išleidžiame ir taip kuriame arba griauname arba jos tos dvasios, turi kiekviena savo paskirtį.
Pasižiūrėkime į naująjį testamentą.
Mt. 28 Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,
29 nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.
Kodėl jie stebėjosi Jo mokymu, tai yra tais žodžiais ? Nes tie žodžiai buvo ne kaip Rašto žinovų, jie ne buvo tušti žodžiai, kaip šaudymas tuščiais šoviniais, bet tie žodžiai buvo pilni valdžios, valdžios žodžiai, kuriems paklustama, jie veiksmingi keisti žmonių gyvenimus. Rašto žinovų žodžiai nors ir buvo tokie patys žodžiai, bet jie neturėjo tos valdžios, gyvybės. Kodėl tie patys žodžiai, iš vieno lūpų jie išeina su valdžia, veiksmingi, keičiantys gyvenimus, o kiti tokie patys nieko nekeičiantys, tušti ? Nes žodžiai turi sutapti su gyvenimu. Kiekvienas ištartas žodis visų pirma buvo gerai apgalvotas, suvoktas, nes Dievas žinojo Jo galią.
Mato 8:8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.
10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo!
Jėzus stebėjosi tikėjimo žodžiu. " tik tark žodį " Šimtininkas suprato Dievo žodžio kuriamąją galią. Bet dėja mažai kas suprato tokią žodžio galią ir jo kuriamąją galią, nes Viešpats stebėjosi tokiu šimtininko tikėjimu žodžiu. Tikėjimas iš klausymo
O kaip Jėzus išvarinėjo demonus ir dvasias ?
Mato 8:16 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius,
Ne bet kaip išvarė, bet žodžiu !
Mato 12:37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.
O šie žodžiai dar aiškiau pasako, kokia galią mums davė Dievas ir kokią atsakomybę įteikė mums.
Taigi žiūrėkime ką kalbame ir kada.
O, kad palaiminimai galėtų tekėti į mūsų gyvenimus yra tam tikrų sąlygų, kurių laikėsi Abraomas ir kiti tikintieji :
Pr.18:17 Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
19 Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.
Būkit palaiminti Dieve.
A.R.
Dievas yra žodis.Žodis tiesos ir meiles ir mes turime mirti tam visam blogam žodžiui ir mintims, kurias mums kiša šėtonas, kuris irgi yra žodis, tik blogas žodis, mirties žodis. Todėl amžinas gyvenimas yra tiesos ir meilės žodyje, mintyse. Todel ir sakoma keiskite savo mąstymą kiekvieną dieną panašėdami i Kristų, tai yra į Dievo Tiesos ir Meilės sūnų, kuris darė ir sakė tik tai ka girdėjo iš Dievo tai yra sake tiesos ir meilės žodžius ir darė tiesos ir meilės darbus. Ir mumyse turi apsigyventi tas Kristus (žodis), kuris būtų perduotas kitiems. Mes turime patiketi tais meilės ir tiesos žodžiais ir nešti juos su tikėjimu, kad jie darys savo gerą darbą. Kiekvienas žodis tai yra gyvas organizmas, tai taip vadinami angelai arba demonai. Geri žodžiai išlaisvina angelų darbą, blogi demonų darbą. Todėl mes būdami supratingi turėtume šalintis tokių žodžių ir i piktus žodžius mūsų adresu, mes turime su šypsena veide atsakyti angelų ataka iš visos širdies ir uždrausti reikštis tiems žodžiams demonams Jezaus vardu, kad ir tyliai ar mintyse
Tai yra žodžių kova dėl sielų.
Jeigu jus kas nors įžeidinėja ir jūs priimate tuos žodžius į savo širdį, tai šėtonas jus pasodina ilgam į įsižeidimo kalejimą ir tik atleidimo ir atgailos angelai gali jus išlaisvinti. Jeigu jūs dėl kažkokių žodžių pykstate ir keršijate jus užradarė į atitinkamus kalejimus. Ir vėl gi tiesos ir meilės žodis gali jus išlaisvinti iš šito kalėjimo. Vėl tie patys atgailos ir atleidimo angelai padės jums išsilaisvinti iš šėtono pančių.
Štai kodėl tokie svarbūs buvo palaiminimai, nes jie nulemdavo visa tolesnį žmogaus likimą. Dėl palaiminimo vykdavo kova.
Pr. 27:30 Izaokui baigus laiminti Jokūbą ir jam tik išėjus iš savo tėvo Izaoko, jo brolis Ezavas grįžo iš medžioklės.
31 Jis irgi paruošė skanų valgį ir, atnešęs tėvui, tarė: „Kelkis, tėve, ir valgyk savo sūnaus medžioklės laimikio, kad tavo siela mane palaimintų!“
32 Bet Izaokas klausė: „Kas tu esi?“ Šis atsakė: „Aš esu tavo sūnus, tavo pirmagimis Ezavas“.
33 Tada Izaokas išsigando ir drebėdamas tarė: „Kas gi buvo tas, kuris anksčiau sumedžiojo ir man atnešė valgį? Aš, prieš tau pareinant, valgiau ir jį palaiminau. Jis ir bus palaimintas!“
34 Ezavas, išgirdęs savo tėvo žodžius, pradėjo labai garsiai ir graudžiai verkti, sakydamas tėvui: „Mano tėve, palaimink ir mane!“
35 Bet tėvas atsakė: „Tavo brolis klasta gavo tavo palaiminimą“.
34 eilutė aiškiai parodo kokią svarbą turėjo palaiminimo žodis iš Dievo žmogui, tai yra žmogaus, kuris nešiojo Dievo meilės ir tiesos žodžius, tai reiškė, tiek daug, kad net klasta pasiimdavo tą palaiminimą. Izako motina suprato koks svarbus buvo tas palaiminimo žodis ir kaip pakeis jos sūnaus likimą atrodytų kažkoks žodis, bet tai ne šiaip žodis tai gyvybę nešantis žodis. Kaip graudžiai dėl to pergyveno ir verkė Ezavas..., ne šiaip sau, bet garsiai ir graudžiai ! Jis tiesiog maldavo Tėvą, kad jis ir jį palaimintų. Tai yra kova gauti palaiminimo žodį iš Dievo, kuris pakeičia visų mūsų gyvenimus. Ir mes tą kovą praeidinėjam dabar.
Net Viešpats įsakė laiminti savo tautą Aronui, ne šiaip liepė, bet ĮSAKĖ !
Skaičių 6:22 Viešpats kalbėjo Mozei:
23 „Pasakyk Aaronui ir jo sūnums laiminti izraelitus tokiais žodžiais:
24 ‘Viešpats telaimina ir tesaugoja tave.
25 Viešpats teparodo tau savo veidą ir tebūna tau maloningas.
26 Viešpats teatgręžia savo veidą į tave ir tesuteikia tau ramybę’.
27 Jie šauksis mano vardo izraelitams, ir Aš juos laiminsiu“.
Jie šauksis mano vardo..., žodis yra gyvas ir jis turi vardą. Todėl ir čia sakoma šauksis Dievo vardą taip yra Tiesos vardą. Mes esame padaryti pagal Tiesos atvaizdą ir mes visi iki vieno yra Jo vaikai, kurie šaukiamės Tiesos norime, kad mus mylėtų tiesoje. Pasižiūrėkime, net netikintys žmonės jie tiesiog trokšta ko ..? , Tiesos ir meilės. Ko trokšta patys niekšingiausi niekšai Tiesos ir Meilės. Dėja, bet ir jie nemėgsta, kai jiems meluojama.
Išėjimo 24:3 Mozė atėjo ir pranešė tautai visus Viešpaties žodžius ir nuostatus. Tada visa tauta atsakė vienu balsu: „Visus žodžius, kuriuos Viešpats kalbėjo, vykdysime“.
Kodėl jie neįvykdė savo pažado, kodėl jie negalėjo jo įvykdyti nes tas žodis jis buvo išorėje ir tik kai atėjo Jėzus ir paliko mums savo Šv.Dvasia, kuri apsigyveno mūsų viduje tik tada mes paklusdami Šv.Dvasiai Tiesos dvasiai, mes galime įvykdyti tai ką Dievas davė Mozei ir savo tautai.
Išėjimo 24:8 Tada Mozė ėmė kraujo ir, šlakstydamas jį ant tautos, tarė: „Štai kraujas sandoros, kurią Viešpats padarė su jumis šiais žodžiais“.
Sandora yra sudaroma žodžiais ! Ne bet kokias žodžiais, bet gyvais žodžiais, nešančiais gyvybę.
Išėjimo 34:27 Viešpats tarė Mozei: „Užrašyk žodžius, kuriais padariau sandorą su tavimi ir Izraeliu“.
Kokius žodžius užrašė Mozė ? Mes visi gerai žinom.
O koks svarbus buvo Dievo žodis, jam buvo draudžiama piktžodžiauti ir mes šiais laikais turime mirti, bet kokiam piktžodžiavinui.
Kunigų 24:10 Izraelitės moters sūnus, kurio tėvas buvo egiptietis, susiginčijo su izraelitu stovykloje.
11 Jį atvedė pas Mozę, kadangi jis piktžodžiavo ir keikė Dievą. Jo motina buvo Šelomita, Dibrio duktė iš Dano giminės.
12 Jį uždarė ir laukė Viešpaties nurodymo.
13 Viešpats įsakė Mozei:
14 „Išvesk piktžodžiautoją iš stovyklos. Visi, kurie girdėjo jį piktžodžiaujant, teuždeda savo rankas ant jo galvos, o visi žmonės teužmuša jį akmenimis.
15 Izraelitams sakyk: ‘Kas keikia Dievą, atsakys už savo nusikaltimą.
16 Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, turės mirti – jis bus užmuštas akmenimis, ar jis bus vietinis, ar ateivis. Kas piktžodžiaus Viešpaties vardui, bus baudžiamas mirtimi.
Tardami Dievo žodžius, mes visa tai suprasdami turime tikėti, kad tie žodžiai darys darbą, o ne šiaip išėjo tuščiomis. Mums Dievas suteikė galia kurti ištariant žodį, tai yra daryti gyvybę. Pasižiūrėkite kaip Dievas kūrė pasaulį:
Pr.1:3 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesa!“ Ir atsirado šviesa.
6 Dievas tarė: „Teatsiranda tvhttp://www.weebly.com/weebly/main.php#irtuma tarp vandenų, ir ji teatskiria vandenis nuo vandenų!“
9 Dievas tarė: „Tesusirenka vandenys, kurie yra po dangumi, į vieną vietą ir tepasirodo sausuma!“ Ir taip įvyko.
11 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina žolę, augalus, duodančius sėklą, ir vaismedžius, nešančius vaisių pagal jų rūšį, kuriuose yra jų sėkla!“ Ir taip įvyko.
14 Dievas tarė: „Teatsiranda šviesos dangaus tvirtumoje dienai nuo nakties atskirti ir tebūna jos ženklai pažymėti laikus, dienas ir metus.
15 Jos težiba dangaus tvirtumoje ir apšviečia žemę!“ Ir taip įvyko.
20 Dievas tarė: „Tegul vandenys knibždėte knibžda gyvūnais ir paukščiai teskraido virš žemės, padangėse!“
21 Taip Dievas sutvėrė didelius jūros gyvūnus ir visus kitus gyvius, kurie atsirado iš vandens, ir visus paukščius pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
22 Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi, dauginkitės ir pripildykite vandenis jūrose, o paukščiai tepripildo žemę!“
24 Dievas tarė: „Tegul žemė išaugina gyvūnus pagal jų rūšį: gyvulius, roplius ir laukinius žvėris, kiekvieną pagal savo rūšį!“ Ir taip įvyko.
25 Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo gerai.
26 Dievas tarė: „Padarykime žmogų pagal http://www.weebly.com/weebly/main.php#mūsų atvaizdą ir panašumą. Jie tevaldo jūros žuvis, padangių paukščius, gyvulius ir visą žemę bei visus roplius, kurie gyvena ant žemės!“
27 Ir Dievas sutvėrė žmogų pagal savo atvaizdą; pagal Dievo atvaizdą sutvėrė Jis jį; vyrą ir moterį sutvėrė Jis.
28 Dievas juos palaimino ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!“
Pasižiūrėkime ką darė Dievas ? Ar jis tiesiog kalbėjo ? Ne Jis tarė ir viskas taip ir įvyko ! Tai ne šiaip tuščiaždžiavimas tai Tiesos žodžių kūrybą iš meilės. Šitie žodžiai kūrė realią gyvybę. Kiekvienas žodis, kurį Jis išleisavo virsdavo realia gyvybę. Mes turime tą pačią Dievišką galią kurti.
Ir tik gyvatė Šėtonas savo melo žodžiu pasėjo negera sėklą Ievos širdyje. Tie žodžiai uždarė ją abejonės kalejime. Abejonė tiesiog apakino Ievą.
Žodžiai tai yra dvasios, kurias mes išleidžiame ir taip kuriame arba griauname arba jos tos dvasios, turi kiekviena savo paskirtį.
Pasižiūrėkime į naująjį testamentą.
Mt. 28 Kai Jėzus baigė šiuos žodžius, minios stebėjosi Jo mokymu,
29 nes Jis mokė juos kaip turintis valdžią, o ne kaip Rašto žinovai.
Kodėl jie stebėjosi Jo mokymu, tai yra tais žodžiais ? Nes tie žodžiai buvo ne kaip Rašto žinovų, jie ne buvo tušti žodžiai, kaip šaudymas tuščiais šoviniais, bet tie žodžiai buvo pilni valdžios, valdžios žodžiai, kuriems paklustama, jie veiksmingi keisti žmonių gyvenimus. Rašto žinovų žodžiai nors ir buvo tokie patys žodžiai, bet jie neturėjo tos valdžios, gyvybės. Kodėl tie patys žodžiai, iš vieno lūpų jie išeina su valdžia, veiksmingi, keičiantys gyvenimus, o kiti tokie patys nieko nekeičiantys, tušti ? Nes žodžiai turi sutapti su gyvenimu. Kiekvienas ištartas žodis visų pirma buvo gerai apgalvotas, suvoktas, nes Dievas žinojo Jo galią.
Mato 8:8 Šimtininkas atsakė: „Viešpatie, nesu vertas, kad užeitum po mano stogu, bet tik tark žodį, ir mano tarnas pasveiks.
10 Tai girdėdamas, Jėzus stebėjosi ir kalbėjo einantiems iš paskos: „Iš tiesų sakau jums: net Izraelyje neradau tokio tikėjimo!
Jėzus stebėjosi tikėjimo žodžiu. " tik tark žodį " Šimtininkas suprato Dievo žodžio kuriamąją galią. Bet dėja mažai kas suprato tokią žodžio galią ir jo kuriamąją galią, nes Viešpats stebėjosi tokiu šimtininko tikėjimu žodžiu. Tikėjimas iš klausymo
O kaip Jėzus išvarinėjo demonus ir dvasias ?
Mato 8:16 Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demonų apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius,
Ne bet kaip išvarė, bet žodžiu !
Mato 12:37 Pagal savo žodžius būsi išteisintas ir pagal savo žodžius būsi pasmerktas“.
O šie žodžiai dar aiškiau pasako, kokia galią mums davė Dievas ir kokią atsakomybę įteikė mums.
Taigi žiūrėkime ką kalbame ir kada.
O, kad palaiminimai galėtų tekėti į mūsų gyvenimus yra tam tikrų sąlygų, kurių laikėsi Abraomas ir kiti tikintieji :
Pr.18:17 Viešpats tarė: „Ar Aš slėpsiu nuo Abraomo, ką ketinu daryti?
18 Juk Abraomas tikrai taps didele ir galinga tauta, jame bus palaimintos visos žemės tautos.
19 Nes Aš žinau, kad jis įsakys savo vaikams ir savo namams po savęs laikytis Viešpaties kelio ir daryti, kas yra teisinga ir teisu, kad Viešpats galėtų ištesėti Abraomui, ką Jis kalbėjo apie jį“.
Būkit palaiminti Dieve.
A.R.