Tikri , netikri pranašai.
Aš suvokiau maldoje kuo dar skiriasi tikri nuo netikru pranašų. Karalių knygoje yra istorija apie pranašą Eliją ir ten yra du karaliai Achabas ir Juozapatas. Ahabas buvo neištikimas Viešpačiui. Ir jis buvo vedęs Jezabelę, kuri žudė Dievo pranašus. Idomu tai kad Ahabas ir Jezabelė buvo izaelitai tai yra valdė Dievo tautą. Ahabo ir Jezabelės pranašai turejo viena įdomią savybę kurią aš pastebiu ir šių laikų tokiuose pranšuose. Kai Juozapatas išklausęs Jezabelės, pranšasus paklausė ar yra sioje tautoje nors vienas pranašas Ahabas nenoriai atsakė, kad yra vienas, bet jis nekalba apie mane GERAI. Reiskiasi netikri pranasai apie Ahaba kalbejo tik GERAI !!! Parašyta jie valge nuo jo stalo. Šiais laikais lygiai tas pats niekas nesiskiria. Tik forma maitinimo tokiu netikrų pranašų yra kitokia. Lyderiai juos išaukšitina sakydami žmoniems kad tai Dievo pranašai o tie už tai turi aukštinti savo lyderį ar dar kokį nors kuris jį kviečiasi "pranašauti" ir jie vaziuoja ale pranšauja gerį taiką ir uz tai gauna babkes, kitais žodžiais turi savo tarnavimus.
Idomu tai kad kol nebuvo izraelio tautoje karaliu ( iki Sauliaus ) nebuvo ir netikrų pranašų, buvo tik neištikimi Viešpačiui, jie atsirado tik tada, kai atsirado karaliai, o karaliai atsiradimo, kai jie reikalavo karaliaus, kaip kitose tautose Dievas pasake: Jie ne tave atstumė, bet mane leisk jiems daryti taip kaip jie nori duok jiems karaliu kuris juos ganytu.
O dabar po tokios įžangos pasižiūrėkime apie pranašus
1Kar.18:13 Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?
14 O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys“
Abdijas nors ir tarnavo Ahabui, bet padėjo pranašams, bet bibjojo, kad karalius - lyderis jį nužudys !!!
15 Elijas atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu“.
16 Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją.
17 Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“
Karalius - lyderis sako pranašui: Ar tai tu, kuris vargini Izraelį? Įsivaizduojate !!! Kaip užtikrintai viską iškreipia.
18 Elijas atsakė: „Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate Baalą
Atsakymas labai aiškus ir konkretus. Ar šiais laikais kas nors taip savo lyderiui pasakytų ?
Dėja ne, visi paklusniai nuleidžia galvas ir toliau tarnauja lyderiui baalui.
19 Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo“.
20 Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.
21 Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą“. Tauta neatsakė nė žodžio.
22 Elijas sakė tautai: „Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.
Atkreipkit dėmėsį Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus jie jam buvo pranšai !!!
Elijas sakė tautai ar ilgai dar svyruosite t.y. abejosite jeigu sekate lyderį baalą tai jį sekite, o jeigu Viešpats yra Dievas tai Jį sekite. Ir toliau sakinys kuris mane šokiruoja; Tauta neatsakė nė žodžio.!!! Šîais laikais vienas prie vieno tauta nutyli nulenkusi galvas.
23 Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.
24 Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas“. Žmonės atsakė: „Gerai pasakyta“.
Tegul šaukiasi savo dievų !!! lyderių !!! Bet 1 samuelio knygoje 8 skyruje aiškiai Dievas pasakė: 18 Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys“.
25 Elijas tarė Baalo pranašams: „Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies“.
O Elijas šiuos pranašus, kuriuos Ahabas laikė tikrais paranašais vadino Baalo pranašais. Pasirodo tokių baalo pranašų yra ir mūsų laikais, negana to paskutijiais laikais sako jų dar padaugės.
26 Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.
27 Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“
28 Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.
29 Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.
O vat šaukiančių Viešpačiui tarnautojų šiais laikais tikrai daug ir Elijui ir šiais laikais būtų ką veikti ir iš ko pasityčioti. Na tik peiliais jie nesiraižo, bet šaukia tikrai neblogiau negu Elijo laikais kai kurie.
30 Tada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.
Viešpaties aukuras buvo sugriautas !!! O Elijas atstatė !!!
31 Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.
36 Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau.
37 Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave“.
Kokia malda Elijo !!! Tauta, kuri garbino lūpomis tą patį Dievą, o Elijas meldžiasi kad tauta žinotų jog tu Viešpatie esi Dievas !!! kad grežtųsi visa širdimi į Tave !!! Jų širdys buvo toli nuo Dievo nors garbino tą patį Dievą. Šiais laikais niekas nesikeičia.
38 Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.
39 Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“
Pažiūrėkite kada žmonės krito veidais į žemę i šaukė ? Kai pamatė stebuklą !!! Jų pažinimo lygis buvo stebuklai, asmeniniškai jie Dievo nepažinojo. Visos jų žinios per lyderį- karalių.
1Kar.22:1 Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio.
2 Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių.
3 Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: „Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?“
4 Ahabas klausė Juozapato: „Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?“ Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: „Kaip tu, taip ir aš, mano tauta – kaip tavoji ir mano žirgai – kaip tavo“.
5 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: „Pasiklausk, ką Viešpats sako“.
Išmintingas patarimas ir atrodytų Ahabas paklausė Juozapato ir ...
6 Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: „Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
400 pranašų ir visi kaip vienas atsakė Eik ! ...Visi iki vieno pranašavo tik gerai savo karaliui lyderiui.
7 Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“
Opsss. Kažkas suabejojo konkrečiai tokiais Ahabo pranašais ? Ir pasakė nėra tarp tų 400 nė vieno Viešpaties pranašo ?
8 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas – Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
Įdomus atsakymas yra vienas, bet aš jo NEKENČIU... kodėl ? Ogi .. nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai
9 Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: „Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!“
10 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.
Visi pranašai pranašavo prieš lyderius karalius ir pažiūrėkime ką jie paranašavo.
11 Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ “.
12 Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
Visi iki vieno vien tik gerai.
13 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera“.
Visų 400 pranašų skelbia gerą žinią karaliui. VIENBALSIAI !!!
Todėl ir tavo žodis būna panašus į jų !!! kalbėk tai, kas gera“.
O šių laikų pranašai tikrai išradingai skelbia savo karaliams, lyderiams, dievukams, baalams tik gera, saldžiausiais žodeliais, be jie neužmiršta pamaloninti ir eilinių tikinčiųjų savo saldžiais melais, o jie tiek dievina tokius pranašėlius.
14 Michėjas atsakė: „Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu“.
Konkrečiai aiškiai.
15 Jam atėjus, karalius klausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
16 Karalius jam tarė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?“
Iš 15 eilutės mes matome, kad Michėjas pasityčiojo iš Ahabo, kalbėdamas kaip kiti pranašai, Michėjo intonacija tikrai buvo įspudingai juokinga. ir tokia intonacija nepatiko Ahabui ir jis pats prisiprašė tikros pranašystės.
17 Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ “.
O štai ir tikras Viešpaties atsakymas.
18 Izraelio karalius sakė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“
Pasiskundė Juozapatui :) jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“ Ir vėl netirki pranašai pranašauja tik gera apie savo karalius.
19 Michėjas tęsė: „Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.
20 Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti – kitaip.
21 Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.
22 Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.
23 Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.
O vat už tokias pranašystes gauni smūgiu net į veidą. Nes kaip Viešpaties dvasia galėjo pasitraukti nuo tokių "didžių"pranašų. Tokių netikrų pranašų išdidumas buvo labai didelis.
24 Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“
Atsakymas paprastas ir vėl konkretus.
25 Michėjas atsakė: „Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.
Ah tu dar burnoji Michėjau... į kaleijmą.
26 Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,
27 sakydamas: „Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu“.
Va taip būna su tikrais pranašais prizas už ištikimai išsakytą Viešpaties žodį: sielvarto duona bei vandenukas. Bet ar išsigando Michėjas ? Ne.
28 Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“
Tai gi ir šiais laikais netikrus pranašus mes galime atpžinti lygiai taip pat ir jie savo karaliukams prnašauja ti kkas gera, o tikri pranašai visada pranašaus tokiems lyderiams baalams tik tiesa, kuri yra bloga jų naudai.
A.R.
Aš suvokiau maldoje kuo dar skiriasi tikri nuo netikru pranašų. Karalių knygoje yra istorija apie pranašą Eliją ir ten yra du karaliai Achabas ir Juozapatas. Ahabas buvo neištikimas Viešpačiui. Ir jis buvo vedęs Jezabelę, kuri žudė Dievo pranašus. Idomu tai kad Ahabas ir Jezabelė buvo izaelitai tai yra valdė Dievo tautą. Ahabo ir Jezabelės pranašai turejo viena įdomią savybę kurią aš pastebiu ir šių laikų tokiuose pranšuose. Kai Juozapatas išklausęs Jezabelės, pranšasus paklausė ar yra sioje tautoje nors vienas pranašas Ahabas nenoriai atsakė, kad yra vienas, bet jis nekalba apie mane GERAI. Reiskiasi netikri pranasai apie Ahaba kalbejo tik GERAI !!! Parašyta jie valge nuo jo stalo. Šiais laikais lygiai tas pats niekas nesiskiria. Tik forma maitinimo tokiu netikrų pranašų yra kitokia. Lyderiai juos išaukšitina sakydami žmoniems kad tai Dievo pranašai o tie už tai turi aukštinti savo lyderį ar dar kokį nors kuris jį kviečiasi "pranašauti" ir jie vaziuoja ale pranšauja gerį taiką ir uz tai gauna babkes, kitais žodžiais turi savo tarnavimus.
Idomu tai kad kol nebuvo izraelio tautoje karaliu ( iki Sauliaus ) nebuvo ir netikrų pranašų, buvo tik neištikimi Viešpačiui, jie atsirado tik tada, kai atsirado karaliai, o karaliai atsiradimo, kai jie reikalavo karaliaus, kaip kitose tautose Dievas pasake: Jie ne tave atstumė, bet mane leisk jiems daryti taip kaip jie nori duok jiems karaliu kuris juos ganytu.
O dabar po tokios įžangos pasižiūrėkime apie pranašus
1Kar.18:13 Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt vienoje oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?
14 O dabar tu sakai: ‘Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia’. Juk jis mane nužudys“
Abdijas nors ir tarnavo Ahabui, bet padėjo pranašams, bet bibjojo, kad karalius - lyderis jį nužudys !!!
15 Elijas atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu“.
16 Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo sutikti Eliją.
17 Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“
Karalius - lyderis sako pranašui: Ar tai tu, kuris vargini Izraelį? Įsivaizduojate !!! Kaip užtikrintai viską iškreipia.
18 Elijas atsakė: „Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate Baalą
Atsakymas labai aiškus ir konkretus. Ar šiais laikais kas nors taip savo lyderiui pasakytų ?
Dėja ne, visi paklusniai nuleidžia galvas ir toliau tarnauja lyderiui baalui.
19 Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus alkų pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo“.
20 Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.
21 Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Jį, o jei Baalas, sekite Baalą“. Tauta neatsakė nė žodžio.
22 Elijas sakė tautai: „Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.
Atkreipkit dėmėsį Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus jie jam buvo pranšai !!!
Elijas sakė tautai ar ilgai dar svyruosite t.y. abejosite jeigu sekate lyderį baalą tai jį sekite, o jeigu Viešpats yra Dievas tai Jį sekite. Ir toliau sakinys kuris mane šokiruoja; Tauta neatsakė nė žodžio.!!! Šîais laikais vienas prie vieno tauta nutyli nulenkusi galvas.
23 Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet neuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.
24 Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas“. Žmonės atsakė: „Gerai pasakyta“.
Tegul šaukiasi savo dievų !!! lyderių !!! Bet 1 samuelio knygoje 8 skyruje aiškiai Dievas pasakė: 18 Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys“.
25 Elijas tarė Baalo pranašams: „Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievų vardo, bet neuždekite ugnies“.
O Elijas šiuos pranašus, kuriuos Ahabas laikė tikrais paranašais vadino Baalo pranašais. Pasirodo tokių baalo pranašų yra ir mūsų laikais, negana to paskutijiais laikais sako jų dar padaugės.
26 Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.
27 Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar kelionėje? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“
28 Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.
29 Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.
O vat šaukiančių Viešpačiui tarnautojų šiais laikais tikrai daug ir Elijui ir šiais laikais būtų ką veikti ir iš ko pasityčioti. Na tik peiliais jie nesiraižo, bet šaukia tikrai neblogiau negu Elijo laikais kai kurie.
30 Tada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms priartėjus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.
Viešpaties aukuras buvo sugriautas !!! O Elijas atstatė !!!
31 Elijas ėmė dvylika akmenų, pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.
36 Vakarinės aukos metu pranašas Elijas priėjęs meldėsi: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa tai Tavo paliepimu padariau.
37 Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir gręžtųsi savo širdimis į Tave“.
Kokia malda Elijo !!! Tauta, kuri garbino lūpomis tą patį Dievą, o Elijas meldžiasi kad tauta žinotų jog tu Viešpatie esi Dievas !!! kad grežtųsi visa širdimi į Tave !!! Jų širdys buvo toli nuo Dievo nors garbino tą patį Dievą. Šiais laikais niekas nesikeičia.
38 Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.
39 Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“
Pažiūrėkite kada žmonės krito veidais į žemę i šaukė ? Kai pamatė stebuklą !!! Jų pažinimo lygis buvo stebuklai, asmeniniškai jie Dievo nepažinojo. Visos jų žinios per lyderį- karalių.
1Kar.22:1 Trejus metus nebuvo karo tarp Sirijos ir Izraelio.
2 Trečiaisiais metais Judo karalius Juozapatas atvyko pas Izraelio karalių.
3 Izraelio karalius kalbėjo savo tarnams: „Ar žinote, kad Ramot Gileadas mums priklauso, o mes delsiame jį atsiimti iš Sirijos karaliaus?“
4 Ahabas klausė Juozapato: „Ar eisi su manimi kariauti į Ramot Gileadą?“ Juozapatas atsakė Izraelio karaliui: „Kaip tu, taip ir aš, mano tauta – kaip tavoji ir mano žirgai – kaip tavo“.
5 Juozapatas sakė Izraelio karaliui: „Pasiklausk, ką Viešpats sako“.
Išmintingas patarimas ir atrodytų Ahabas paklausė Juozapato ir ...
6 Izraelio karalius sušaukė apie keturis šimtus pranašų ir jų klausė: „Ar man eiti kariauti prieš Ramot Gileadą, ar ne?“ Jie atsakė: „Eik! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
400 pranašų ir visi kaip vienas atsakė Eik ! ...Visi iki vieno pranašavo tik gerai savo karaliui lyderiui.
7 Juozapatas klausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, kad jo galėtume pasiklausti?“
Opsss. Kažkas suabejojo konkrečiai tokiais Ahabo pranašais ? Ir pasakė nėra tarp tų 400 nė vieno Viešpaties pranašo ?
8 Izraelio karalius atsakė Juozapatui: „Yra vienas – Imlos sūnus Michėjas, per kurį būtų galima paklausti Viešpaties, bet aš jo nekenčiu, nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai“. Juozapatas atsakė: „Nekalbėk taip, karaliau“.
Įdomus atsakymas yra vienas, bet aš jo NEKENČIU... kodėl ? Ogi .. nes jis niekad nepranašauja apie mane gerai, tik blogai
9 Izraelio karalius pasišaukė vieną rūmų valdininką ir įsakė: „Skubiai atvesk Imlos sūnų Michėją!“
10 Izraelio karalius Ahabas ir Judo karalius Juozapatas sėdėjo savo sostuose apsivilkę karališkais drabužiais aikštėje prie Samarijos vartų, ir visi pranašai pranašavo priešais juos.
Visi pranašai pranašavo prieš lyderius karalius ir pažiūrėkime ką jie paranašavo.
11 Kenaanos sūnus Sedekijas pasidarė geležinius ragus ir sakė: „Taip sako Viešpats: ‘Jais badysi sirus, kol juos pribaigsi’ “.
12 Ir visi pranašai taip pranašavo: „Eik į Ramot Gileadą ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
Visi iki vieno vien tik gerai.
13 Pasiuntinys, nuėjęs pakviesti Michėjo, jam sakė: „Štai pranašų žodžiai vienbalsiai skelbia gerą žinią karaliui. Tebūna ir tavo žodis panašus į jų, kalbėk tai, kas gera“.
Visų 400 pranašų skelbia gerą žinią karaliui. VIENBALSIAI !!!
Todėl ir tavo žodis būna panašus į jų !!! kalbėk tai, kas gera“.
O šių laikų pranašai tikrai išradingai skelbia savo karaliams, lyderiams, dievukams, baalams tik gera, saldžiausiais žodeliais, be jie neužmiršta pamaloninti ir eilinių tikinčiųjų savo saldžiais melais, o jie tiek dievina tokius pranašėlius.
14 Michėjas atsakė: „Kaip Viešpats gyvas, ką Viešpats man sakys, tą kalbėsiu“.
Konkrečiai aiškiai.
15 Jam atėjus, karalius klausė: „Michėjau, ar mums eiti kariauti prieš Ramot Gileadą?“ Tas jam atsakė: „Eik ir laimėk! Viešpats jį atiduos į karaliaus rankas“.
16 Karalius jam tarė: „Kiek kartų reikės tave saikdinti, kad man nieko kito nekalbėtum, tik tiesą Viešpaties vardu?“
Iš 15 eilutės mes matome, kad Michėjas pasityčiojo iš Ahabo, kalbėdamas kaip kiti pranašai, Michėjo intonacija tikrai buvo įspudingai juokinga. ir tokia intonacija nepatiko Ahabui ir jis pats prisiprašė tikros pranašystės.
17 Tada Michėjas atsakė: „Mačiau visą Izraelį išsklaidytą kalnuose kaip avis be piemens. O Viešpats tarė: ‘Šitie neturi valdovo, tegul kiekvienas grįžta ramybėje į savo namus’ “.
O štai ir tikras Viešpaties atsakymas.
18 Izraelio karalius sakė Juozapatui: „Ar tau nesakiau, kad jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“
Pasiskundė Juozapatui :) jis nepranašauja apie mane gera, tik bloga?“ Ir vėl netirki pranašai pranašauja tik gera apie savo karalius.
19 Michėjas tęsė: „Klausyk Viešpaties žodžio. Mačiau Viešpatį, sėdintį savo soste, ir visą dangaus kareiviją, stovinčią Jo dešinėje ir kairėje.
20 Viešpats klausė: ‘Kas įtikins Ahabą, kad jis eitų ir žūtų Ramot Gileade?’ Vieni sakė taip, kiti – kitaip.
21 Pagaliau išėjo dvasia ir atsistojusi Viešpaties akivaizdoje tarė: ‘Aš jį įtikinsiu’.
22 Viešpats ją klausė: ‘Kaip?’ Ji atsakė: ‘Aš eisiu ir būsiu melo dvasia visų karaliaus Ahabo pranašų lūpose’. Viešpats tarė: ‘Tau pavyks įtikinti. Eik ir daryk tai’.
23 Taigi Viešpats įdėjo melo dvasią į visų tavo pranašų lūpas, nes Viešpats kalbėjo prieš tave pikta“.
O vat už tokias pranašystes gauni smūgiu net į veidą. Nes kaip Viešpaties dvasia galėjo pasitraukti nuo tokių "didžių"pranašų. Tokių netikrų pranašų išdidumas buvo labai didelis.
24 Tada Keenanos sūnus Sedekijas, priėjęs prie Michėjo, trenkė jam į veidą ir tarė: „Kuriuo keliu Viešpaties Dvasia pasitraukė nuo manęs, kad kalbėtų tau?“
Atsakymas paprastas ir vėl konkretus.
25 Michėjas atsakė: „Tu pamatysi tai tą dieną, kai bėgsi slėptis į vidinį kambarį“.
Ah tu dar burnoji Michėjau... į kaleijmą.
26 Izraelio karalius įsakė sulaikyti Michėją, nuvesti jį pas miesto valdytoją Amoną ir pas karaliaus sūnų Jehoašą,
27 sakydamas: „Laikykite jį kalėjime ir maitinkite sielvarto duona bei vandeniu, kol ramybėje sugrįšiu“.
Va taip būna su tikrais pranašais prizas už ištikimai išsakytą Viešpaties žodį: sielvarto duona bei vandenukas. Bet ar išsigando Michėjas ? Ne.
28 Michėjas atsakė: „Jei tu sugrįši ramybėje, tai Viešpats nekalbėjo per mane“. Ir jis sakė: „Klausykite, visi žmonės!“
Tai gi ir šiais laikais netikrus pranašus mes galime atpžinti lygiai taip pat ir jie savo karaliukams prnašauja ti kkas gera, o tikri pranašai visada pranašaus tokiems lyderiams baalams tik tiesa, kuri yra bloga jų naudai.
A.R.
