Kodėl Jėzus išgydytiems žydams sakydavo
griežtai niekam nesakyti apie išgydymus ?
Kodėl Jėzus išgydytiems žydams sakydavo
griežtai niekam nesakyti apie išgydymus ? Nes stebuklai ir išgydymai pasaulio žmonių samonėje stovi pirmoje vietoje ir jie užstoja tikrąją Jėzaus atėjimo prasmę Kryžių, kuris veda į amžiną gyvenimą Tiesoje ir Meilėje. Žmonės ėjo pas Jėzų tik dėl išgydymų ir stebuklų
Mt.4:25 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.
Tai kalno pamokslo pradžia iš kurios matome, kad Mt. 8 skyriuje yra kalbama žydams.
Mt.8:2 Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų“.
3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.
4 Jėzus pasakė jam: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
Mr.8:22 Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.
23 Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“
24 Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.
25 Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.
26 Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!“
Lk.8:51 Atėjęs į namus, Jis neleido su savimi įeiti niekam, tik Petrui, Jonui, Jokūbui ir mergaitės tėvui bei motinai.
52 Visi verkė ir apraudojo ją. Bet Jis tarė: „Neverkite! Mergaitė nemirė, o tik miega“.
53 Jie šaipėsi iš Jo, žinodami, kad ji mirusi.
54 Bet Jėzus juos visus išvarė, ir, paėmęs ją už rankos, sušuko: „Mergaite, kelkis!“
55 Jos dvasia sugrįžo, ir ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti.
56 Jos tėvai be galo stebėjosi, o Jis įsakė niekam nesakyti, kas buvo įvykę.
Mr.1:39 Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.
40 Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.
41 Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“
42 Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.
43 Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:
44 „Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
45 Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.
Mr.7:31 Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
32 Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.
33 Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,
34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatį!“, tai yra: „Atsiverk!“
35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
36 Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.
37 Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!“
Jn.6:23 Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.
24 Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.
25 Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“
26 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.
27 Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs“.
Daugeli atvėjų Jėzus draudė išgydytiems skelbti apie išgydymus Jis norėjo, kad žmonės atkreiptų dėmesį į visai ką kitą į sugrįžimą pas Dievą į kryžiaus kelią, bet žmonės ėjo pas Jį ne dėl to, o todėl kad pavalgė duonos ligi soties ir ten buvo daug stebuklų.
Šiais laikais charznatinės bažnyčios būtent ant duonos ir stebuklų ir gyvena, bet jos neveda žmonių kryžiaus keliu, mirties sau keliu, jie stebuklais ir ženklais užstoja kryžių.
Jn.4:39 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.
40 Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.
41 Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.
42 O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“.
43 Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.
44 Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.
45 Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.
46 Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.
47 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.
48 Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“.
49 Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
50 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.
51 Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas“.
52 Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą dingo jam karštis“.
53 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.
54 Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.
Atkreipkite dėmesį daug samariečių įtikėjo, net ne dėl Jėzaus ŽODŽIŲ, o dėl MOTERS !!!
„Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo ŽODŽIŲ!!!
„Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis ÏŠ TIESŲ YRA KRISTUS, PASAULIO GELBĖTOJAS“!!! (Atkriepkite dėmesį į žydų vyresniųjų, kurie matė darant Jėzų stebuklus jų siangogose klausimus : Mato 26:63 Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!“
Morkaus 14:61 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“)
Kai kuriems samariečiams užteko moters liūdijimo ir žodžių ir jie įtikėjo, o kam buvo maža jie įtikėjo po Jėzaus žodžių, Jiems užteko ŽODŽIŲ !!! O žydų vyresnieji, kurie žinojo raštus ir laukė Jėzaus, Jį klausinėjo net matę Jo daromus stebuklus, o eiliniai žydai daugumoje labiau bijojo būti išmesti iš sinagogų negu būti atskirti nuo Dievo. Viskas taip pat kaip ir šiais laikais.
Ir pasižiūrėkime kas vyko po dviejų dienų Galilėjoje Judėjų žemėje ką pasakė Jėzus 45 eilutėje: kodėl Galilėjičiai atėjo pas Jį ? dėl to: nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; o Jis buvo padares stebuklų ir išgydymų.
Pasižiūrėjus 48 eilute atrodytų kam reikėjo sakyti tą frazę „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“. Tiesiog būtų pasakes : „Eik, tavo sūnus gyvas!“ ir viskas. Pirma frazė skirta Izrealio tautai, jie taip atitolo nuo Viešpaties, nors ir lankė sinagogas ir turėjo įstatymą, bet neturrėjo tikėjimo ir Viešpties pažinimo ir jie norėjo ir tikėjo tik dėl daromų stebuklų, o ne dėl Jėzaus ŽODŽIŲ kaip samariečiai. O antra frazė buvo pasakyta karaliaus valdininkui romėnui – pagoniui !!! ir jis patikėjo Jo pasakytu ŽODŽIU.
Įdomu yra tai, kad kai Viešpats Jėzus būdavo Judėjoje ir darydavo ten stebuklus Jis beveik visada drausdavo skelbti, išgydytiems apie jiems padarytus stebuklus, o kai budavo Samarijoje to niekada nedarydavo !
Lk.17:15 Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.
16 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
17 Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?
18 Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?“
Jn.8:47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Ir daugelį kitų vietų parodo kad išgydimai ir stebuklai yra labai gerai, bet jei neturi stovėti pirmoje vietoje, jie neneša amžinojo išgelbėjimo.
griežtai niekam nesakyti apie išgydymus ?
Kodėl Jėzus išgydytiems žydams sakydavo
griežtai niekam nesakyti apie išgydymus ? Nes stebuklai ir išgydymai pasaulio žmonių samonėje stovi pirmoje vietoje ir jie užstoja tikrąją Jėzaus atėjimo prasmę Kryžių, kuris veda į amžiną gyvenimą Tiesoje ir Meilėje. Žmonės ėjo pas Jėzų tik dėl išgydymų ir stebuklų
Mt.4:25 Paskui Jį sekė didelės minios žmonių iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės.
Tai kalno pamokslo pradžia iš kurios matome, kad Mt. 8 skyriuje yra kalbama žydams.
Mt.8:2 Ir štai priėjo raupsuotasis ir, pagarbinęs Jį, sakė: „Viešpatie, jei nori, Tu gali mane padaryti švarų“.
3 Jėzus ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ Ir tuojau raupsai išnyko.
4 Jėzus pasakė jam: „Žiūrėk, niekam nepasakok, bet eik pasirodyti kunigui ir paaukok Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
Mr.8:22 Jie ateina į Betsaidą. Ten atveda pas Jėzų neregį ir prašo jį palytėti.
23 Jis paėmė neregį už rankos ir nusivedė už kaimo. Ten spjovė jam į akis, uždėjo ant jo rankas ir paklausė: „Ar ką nors matai?“
24 Šis apsižvalgęs tarė: „Regiu žmones. Lyg kokius medžius matau juos vaikščiojančius“.
25 Jis vėl rankomis palietė jo akis ir liepė apsižvalgyti. Ir šis tapo sveikas ir viską aiškiai matė.
26 Jėzus išsiuntė jį namo, sakydamas: „Neužeik į kaimą ir niekam ten nepasakok!“
Lk.8:51 Atėjęs į namus, Jis neleido su savimi įeiti niekam, tik Petrui, Jonui, Jokūbui ir mergaitės tėvui bei motinai.
52 Visi verkė ir apraudojo ją. Bet Jis tarė: „Neverkite! Mergaitė nemirė, o tik miega“.
53 Jie šaipėsi iš Jo, žinodami, kad ji mirusi.
54 Bet Jėzus juos visus išvarė, ir, paėmęs ją už rankos, sušuko: „Mergaite, kelkis!“
55 Jos dvasia sugrįžo, ir ji tuojau atsikėlė. Jėzus liepė duoti jai valgyti.
56 Jos tėvai be galo stebėjosi, o Jis įsakė niekam nesakyti, kas buvo įvykę.
Mr.1:39 Ir Jis pamokslavo jų sinagogose po visą Galilėją ir išvarinėjo demonus.
40 Pas Jį atėjo raupsuotasis ir atsiklaupęs maldavo: „Jeigu nori, gali mane padaryti švarų“.
41 Jėzus, apimtas gailesčio, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“
42 Jam tai ištarus, raupsai iškart pranyko, ir jis tapo švarus.
43 Jėzus liepė jam tuojau pasišalinti ir griežtai įspėjo:
44 „Žiūrėk, kad niekam nieko nepasakotum! Eik, pasirodyk kunigui ir aukok už apvalymą Mozės įsakytą atnašą jiems paliudyti“.
45 Bet šis išėjęs pradėjo taip plačiai skelbti ir skleisti tą įvykį, jog Jėzus nebegalėjo viešai pasirodyti mieste. Jis laikėsi už miesto, negyvenamose vietose, bet žmonės iš visur rinkosi pas Jį.
Mr.7:31 Palikęs Tyro ir Sidono sritis, Jis vėl atėjo prie Galilėjos ežero, į Dekapolio krašto vidurį.
32 Ten atvedė Jam kurčią nebylį ir prašė uždėti ant jo ranką.
33 Jis pasivedė jį nuošaliau nuo minios, įkišo savo pirštus į jo ausis, palietė seilėmis jo liežuvį,
34 pažvelgė į dangų, atsiduso ir tarė jam: „Efatį!“, tai yra: „Atsiverk!“
35 Ir tuojau atsivėrė jo klausa, atsipalaidavo liežuvio ryšys, ir jis kalbėjo kaip reikia.
36 Jėzus jiems įsakė niekam šito nepasakoti. Bet kuo labiau Jis draudė, tuo jie plačiau Jį garsino.
37 Žmonės labai stebėjosi ir kalbėjo: „Jis visa gerai padarė! Jis daro, kad kurtieji girdi ir nebyliai kalba!“
Jn.6:23 Iš Tiberiados atplaukė kitų valčių netoli tos vietos, kur žmonės buvo valgę duonos, Viešpačiui padėkojus.
24 Pamatę, kad čia nėra nei Jėzaus, nei Jo mokinių, žmonės lipo į valtis ir plaukė į Kafarnaumą, ieškodami Jėzaus.
25 Suradę Jį kitoje ežero pusėje, jie klausinėjo: „Rabi, kada čia atvykai?“
26 Jėzus, atsakydamas jiems, tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jūs ieškote manęs ne todėl, kad matėte ženklų, bet kad prisivalgėte duonos lig soties.
27 Darbuokitės ne dėl žūvančio maisto, bet dėl išliekančio amžinajam gyvenimui! Jį duos jums Žmogaus Sūnus, nes Tėvas – Dievas Jį savo antspaudu yra pažymėjęs“.
Daugeli atvėjų Jėzus draudė išgydytiems skelbti apie išgydymus Jis norėjo, kad žmonės atkreiptų dėmesį į visai ką kitą į sugrįžimą pas Dievą į kryžiaus kelią, bet žmonės ėjo pas Jį ne dėl to, o todėl kad pavalgė duonos ligi soties ir ten buvo daug stebuklų.
Šiais laikais charznatinės bažnyčios būtent ant duonos ir stebuklų ir gyvena, bet jos neveda žmonių kryžiaus keliu, mirties sau keliu, jie stebuklais ir ženklais užstoja kryžių.
Jn.4:39 Daug samariečių iš ano miesto įtikėjo Jėzų dėl moters žodžių: „Jis man pasakė viską, ką esu padariusi“.
40 Atėję samariečiai prašė Jį pasilikti pas juos, ir Jis ten pasiliko dvi dienas.
41 Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo žodžių.
42 O moteriai jie pasakė: „Dabar tikime ne dėl tavo šnekos. Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Gelbėtojas“.
43 Po dviejų dienų Jis išvyko iš ten į Galilėją.
44 Pats Jėzus buvo paliudijęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“.
45 Kai Jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė Jį, nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; mat ir jie buvo nukeliavę į tą šventę.
46 Taigi Jėzus vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo.
47 Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžo į Galilėją, jis atėjo pas Jį ir maldavo ateiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo prie mirties.
48 Tuomet Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“.
49 Karaliaus valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
50 Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus jam pasakytu žodžiu ir išėjo.
51 Pareinantį pasitiko Jį tarnai ir pranešė: „Tavo vaikas gyvas“.
52 Jis paklausė, kurią valandą jam pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar septintą valandą dingo jam karštis“.
53 Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats bei visi jo namai.
54 Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.
Atkreipkite dėmesį daug samariečių įtikėjo, net ne dėl Jėzaus ŽODŽIŲ, o dėl MOTERS !!!
„Ir dar daug žmonių įtikėjo dėl Jo ŽODŽIŲ!!!
„Mes patys išgirdome ir žinome, kad Jis ÏŠ TIESŲ YRA KRISTUS, PASAULIO GELBĖTOJAS“!!! (Atkriepkite dėmesį į žydų vyresniųjų, kurie matė darant Jėzų stebuklus jų siangogose klausimus : Mato 26:63 Bet Jėzus tylėjo. Tuomet vyriausiasis kunigas Jam tarė: „Prisaikdinu Tave gyvuoju Dievu, kad mums pasakytum, ar Tu esi Kristus, Dievo Sūnus?!“
Morkaus 14:61 Tačiau Jis tylėjo ir nieko neatsakė. Tada vyriausiasis kunigas vėl Jį paklausė: „Ar Tu esi Kristus, Palaimintojo Sūnus?!“)
Kai kuriems samariečiams užteko moters liūdijimo ir žodžių ir jie įtikėjo, o kam buvo maža jie įtikėjo po Jėzaus žodžių, Jiems užteko ŽODŽIŲ !!! O žydų vyresnieji, kurie žinojo raštus ir laukė Jėzaus, Jį klausinėjo net matę Jo daromus stebuklus, o eiliniai žydai daugumoje labiau bijojo būti išmesti iš sinagogų negu būti atskirti nuo Dievo. Viskas taip pat kaip ir šiais laikais.
Ir pasižiūrėkime kas vyko po dviejų dienų Galilėjoje Judėjų žemėje ką pasakė Jėzus 45 eilutėje: kodėl Galilėjičiai atėjo pas Jį ? dėl to: nes buvo matę visa, ką Jis padarė per šventę Jeruzalėje; o Jis buvo padares stebuklų ir išgydymų.
Pasižiūrėjus 48 eilute atrodytų kam reikėjo sakyti tą frazę „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, niekaip netikėsite“. Tiesiog būtų pasakes : „Eik, tavo sūnus gyvas!“ ir viskas. Pirma frazė skirta Izrealio tautai, jie taip atitolo nuo Viešpaties, nors ir lankė sinagogas ir turėjo įstatymą, bet neturrėjo tikėjimo ir Viešpties pažinimo ir jie norėjo ir tikėjo tik dėl daromų stebuklų, o ne dėl Jėzaus ŽODŽIŲ kaip samariečiai. O antra frazė buvo pasakyta karaliaus valdininkui romėnui – pagoniui !!! ir jis patikėjo Jo pasakytu ŽODŽIU.
Įdomu yra tai, kad kai Viešpats Jėzus būdavo Judėjoje ir darydavo ten stebuklus Jis beveik visada drausdavo skelbti, išgydytiems apie jiems padarytus stebuklus, o kai budavo Samarijoje to niekada nedarydavo !
Lk.17:15 Vienas iš jų, patyręs, kad išgijo, sugrįžo atgal, garsiai garbindamas Dievą.
16 Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis.
17 Jėzus paklausė: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni?
18 Ar neatsirado nė vieno, kuris grįžtų atiduoti Dievui garbę, išskyrus šitą svetimtautį?“
Jn.8:47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Ir daugelį kitų vietų parodo kad išgydimai ir stebuklai yra labai gerai, bet jei neturi stovėti pirmoje vietoje, jie neneša amžinojo išgelbėjimo.
