Jono 8, 6-7 skyriaus pratesimas.
8 skyrius toliau pratesia Jėzaus mintį, kas vis dėl to yra tie tikrieji tikintieji ir kas tarp Jo mokinių ir tai pvadianačių save tikinčiais buvo visiškai netikintys ir kodėl.
1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.
2 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.
Jėzus jau mokė, ne ženklus ir stebuklus darė, bet mokė.
3 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje
4 ir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.
5 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?“
6 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemė.
Ir farizėjams tai labai nepatiko, kad Jėzus pradėjo mokinti raštus ir žodžius, todėl jie nutarė Jį prigauti, kad galėtų apkaltinti. Farizėjai žinojo, kad jeigu žmonės įtikės raštus ir žodžius, tai jų valdžia virš žmonių pasibaigs. Kaip ir šiais laikais analogiškai, niekas raštų nemokina, nors kaip ir steigia mokyklas, daro pamokėles, biblijos studijas, bet kaip jau išsiaiškinome, jeigu tu neišdrįsai pradėti gyventi Tiesoje, tai mokink tu kiek nori, žinok raštus atmintinai, Jėzaus pažinti tikinčiųjų neišmokinsi ir tikintieji nepažins Jėzaus.
7 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
9 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.
Nors nepažino Jėzaus, bet sąžinė, vis dėl to dar juos apkaltino. Ir kaip įdomu, kas pirmieji pradėjo trauktis šalin. Ogi ..:) pradedant nuo vresniųjų iki ... :)
10 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“
11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Kaltintojų nebeliko. Ir Jėzus tik pasakė paprastus žodžius:Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Atrodytų tiek nedaug reikia nenusidėti. Bet ką reiškia nenusidėti ? Ar tai tik kūniškas nusidėjimas ar ? Jėzus į tai vėl atsako toliau.
12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Jėzus sako, kas seka manimi... O Jėzus sekė ir darė viską ką Tėvas jam liepė daryti ir daugiau nieko. Žinodami, kad Dievas yra Tiesa ir kad Jėzus darė tik tai ką Tėvas sakė, mes suvokiame, kad ir mes turime tai daryti, nes tik taip mes galėsime šviesti taip kaip ir Jėzus. Nes kaip ir elektra teka laidais taip ir mes turime būti tiesos laidai, kad Dievo šviesa galėtų šviesti.
13 Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.
14 Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.
15 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.
16 O jeigu Aš ir teisiu – mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.
17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.
18 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“.
19 Jie paklausė: „Kur yra Tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
20 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas ŠVENTYKLOS IŽDINĖJE. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
Farizėjai, vėl remdamiesi raštu bando apkaltinti Jėzų ir atrodytų viskas pagal raštus ir farizėjai teisūs, bet kadangi jie nežino, kas Jėzaus tikrasis Dievas ir kad Jis ( Tiesa ) yra asmuo ir kad ant Jėzaus jau buvo nužengusi Tiesos dvasia ( o tai jau du asmenys ), todėl ir kaltino, nes nesuprato raštu ir žodžių. Jie nepažino Jėzaus kaip Kristaus, todėl nesuvokė ir kas yra Jo tėvas. Sąlyga norit pažinti Tėvą, pažinti Jėzų. Pažinti Jėzų galima tik pradedant gyvenimą tiesoje neatsižvelgiant į jokius asmenis. Dėja jie taip negyveno ir nesiruošė jie kaip pamenam priiminėjo garbę vienas iš kito.
Ir dar labai įdomu, kodėl reikėjo šitame kontekste, pabrėžti, kad Jėzus mokė ŠVENTYKLOS IŽDINĖJE ? Todėl, kad Jėzus žinojo kur yra farizėjų aukuras ir kas Jų dievas.
21 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti“.
Godumas, savanudiškumas štai kas yra jų dievas štai kodėl žodis buvo pasakytas iždinėje ir štai kodėl jie mirs savo nuodemėse, nes turtai ir valdžia buvo viskas jų gyvenime.
22 Tada žydai ėmė kalbėti: „Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?“
Jie norėjo Jį nužudyti, todėl jiems būtų tikrai didelė palaima jeigu Jezus tai padarytų. Jų supratimas buvo jų norai.
23 Jis atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio.
24 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – mirsite savo nuodėmėse“.
Jis jiems pasakė tiesa, bet jie Jo eilinį kartą nesuprato, kad aukštybės yra gyvenimas Tiesoje. Ir kad jie tol kol trokš turtų ir valdžios virš kitų žmonių mirs nuodėmėse. Nes ne Dievo keliu jie ėjo, o šėtono ir dar kitus vedė tuo keliu.
25 Tada jie klausė: „Kas Tu esi?“ Jėzus atsakė: „Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.
26 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau“.
27 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.
Dar kartą matome, kad jie niekaip negalėjo suvokti kas Jėzus yra ir vis klausdavo Jo to paties, bet Jezus neišsigynė ir sakė nebijodamas kas Jis yra. Ir kad Jis atėjo teisti ir ne vienas nes su juo buvo Tėvas ir jų buvo du o ne vienas kaip sakė farizėjai ir Jo teismas teisingas. Dėja jie nesuprato ir negalėjo suprasti.
28 O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.
Dar kartą Jėzus patvirtino, kada jie supras, kad Jis yra Dievo sūnus, kuris turi ateiti. Kada nukryžiuos Jį. Taip ir šiais laikais, kol žmonės nenukryžiuoja savo gyvenimų melui ir nepasirįžta gyventi tiesoje neatsižvelgdami į asmenis, tol jie nesupranta raštu ir žodžių ir jų neįtiki. Todėl, tie kurie įtikėjė raštus ir žodžius, sako jiems įtikėjusiems Jo vardą ar farizėjams, sadukėjams ar rašto žinovams, o jie nesupranta.
29 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka“.
Visuomet daro tai kas patinka, o Dievui patinka tie kurie daro tiesos darbus, kitaip paklūsta tiesos dvasiai. O jie daro savo dvasios darbus.
30 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.
31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;
32 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.
Pasižiūrėkit, kai Jėzus taip kalbėjo DAUGELIS Jį įtikėjo!!! Atrodytų valiooo šventė. Bet kai Jėzus pasaė jiems, kad mokiniai turi pasilikti Jėzaus žodyje ( įtikėti ) tik tada jie bus Jo mokiniai ir tik tada pažinsite Tiesą ( Tėvą ) ir Tiesa ( Tėvas ) Jus padarys laisvus.
Pažiūrėkime, ką į tokį pasiūlymą atsakė į Jėzų ĮTIKĖJE mokiniai.
33 Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“
Įtikėjo, bet nesuprato !!! ką Jėzus kalbėjo. Taip būna kada kūnas kalba su dvasia.
34 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: KIEKVIENAS, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Įsivaizduojat jokių išimčių, KIEKVIENAS nesvarbu tikintis tu netikintis, įtikėjęs Jėzaus vardą ar įtikėjęs Jo raštus ir žodį, bet negyvendamas tiesoje tu pasmerktas vergauti nuodėmei.
35 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.
36 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.
Tiesos karalystėje vargaujantys nepasilieka, nes Dieve nėra jokio melo. Amžinai pasilieka tik sūnus, tai yra tas kuris nukryžiuoja savo gyvenimą melui ir daugiau nenusideda. Ir tik Jėzus, kuris gyvendamas tiesoje iki pabaigos, parodydamas mums vienintelį išgebėjimo kelią, gali padaryti mus laisvus tai yra supažindinti su Tiesa ir tiesa padarys mus laisvus.
37 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.
38 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą“.
Tai vis dar sakoma, ką tik įtikėjusiems !!!! Ir įtikėjo ir nori nužudyti ir jų tėvas iš pažemių todėl jie nesuvokia, kaip Jėzus juos gali padatyti laisvus.
Įtikėję Jėzaus vardą tikintieji... Jūs suvokiat, kad to maža, kad būtumėte išgebėti ? Ar suvokiat, kad vaikščioti į bažnyčią ir bijoti tų mokytojų ir tylėti nieko nesakant tai ne malonė ? Nes malonė visada su Tiesa eina ?
39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.
40 Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!
41 Jūs darote savo tėvo darbus“. Jie atsakė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą“.
Pasirodo, neužtenka gimti kūnu žydų šeimoje ir jau Abraomo vaikas. Kaip ir jeigu gimei tikinčiųjų šeimoje tai jau tikintis. Pažiūrėkite jie tokie tikintys, ką tik įtikėję nori Jėzų nužudyti. Ir Jėzus dar kartą sako kieno jie daro darbus. Tikrai ne Dievo ir ne Abraomo. Ir dėl tokių Jėzaus žodžių jie supyko ant Jėzaus ir tvirtino, kad jų Tėvas yra Dievas.
O tai ką toliau pasakė Jėzus ką tik įtikėjusiems, juos šokiravo konkrečiai.
42 Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.
43 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.
44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
45 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.
46 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?
47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
Taip jeigu jie būtų iš Tiesos išėję jie pažintų Jėzaus žodį ir sutikrinę raštus Jėzų mylėtų ir džiaugtųsi, dėja jie nesuprato ką Jėzus jiems sakė ir jie net negalėjo Jo klausytis nes jiems kosmosas visiškas.
O ne gana to įtikėjusiems Jėzų, Jezus sako:Jūsų tėvas – velnias... !!! Velnias mūsų tėvas ? Mes melagio, žmogžudžio sūnūs ? Ir kad mumyse nėra tiesos ? Mes kalbame tik tai kas mums naudinga mūsų kūnams ? .... Na čia jau trūksta žodžių konkrečiai... Ir dar Jėzus pabrėžia, kad Jis kalba Tiesą ir todėl jūs netikite.
Ir drąsiai prašo Jį apkaltinti nuodėmę. Dėja niekas negalėjo to padaryti, bet vis tiek Jo neklausė, nes nesuprato ir negalėjo suprasti.
Kas iš Tiesos yra, tas Tiesos žodį klauso ir supranta. O jie ir šiais laikais neklauso todėl, kad ne iš Dievo - Tiesos.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Atkreipkit dėmesį tai pasakė ne tik farizėjai ar vyresnieji tai paskė žydai, kurie ką tik įtikėjo.
49 Jėzus jiems atsakė: „Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.
50 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.
51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius“.
Gerbti Tėvą tai gyventi Jame daryti Tiesos darbus, o ne tarnauti bažnčioje, kurią sukūrė žmonės ir pavadino krikščioniška. Tokie taip vadinami "tikintieji" negerbia Jėzaus, nors sakosi Jo mokiniai.
Tokie tikintieji dažniausiai sako, mes įtikėjome Jėzų ir mes išgebėti, dėja įtikėti Jo vardą yra maža, reikia ne tik pažinti Jėzų, bet dar ir laikytis Jėzaus žodžio iki galo iki kūniškos mirties ir tik tokie mokiniai nematys mirties per amžius.
52 Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.
53 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?“
Įtikėjimas baigėsi. Kai tik Jėzus pasakė apie amžiną gyvenimą ir kad jie neragaus amžino gyvenimo ir kodėl neragaus..., jiems tai buvo įžeidimas kokio jie niekada nesitikėjo išgirsti.
O jūs šiais laikais taip vadinamiems tikintiesiems, taip "naglai" pasakykite, kad Jie neragus amžino gyvenimo, nes jų dievas velnias ir jie velnio vaikai. Tai tikrai jums pasakys dar ir gražiau. Ir kad demonų apsėstas ir velnio vaikas ir t.t.
54 Jėzus atsakė: „Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.
55 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs – melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.
56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.
Tu taip kalbi ir dar sakai, kad tave šlovina Dievas ? Ar tu pablūdai ?
Bet Jėzus, parodo, kad Jis turėjo pasakyti tokius tiesius žodžius jiems, nors ir suvokė, kad jie Jo nesuprato ir nesupras. Jis juos eilinį kartą išvadino melagiais, nors jie ką tik įtikėjo Jį.
57 Tada žydai Jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“
Kąąąąą ? Kąąąą tu kalbi ? Tu matei Abraomą ?
58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“
Tai buvo paskutinis lašas į žydų užkietiejusias širdis. Tokio "šmeižto" jiems buvo per daug, todėl jie ...
59 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.
Griebėsi akmenų norėdami mesti ir būtų metę ir užmėtę negyvai, tai patvirtina Jėzaus pasišalinimas.
Sunku suvokti visa tai, bet toks yra tikrasis žodis. Ir šiais laikais niekas nesikeičia ir su kiekviena diena bus blogiau, tai yra bus dar daugiau kurie nesupras Jėzaus žodžio ir raštu, nes šėtonas nesnaudžia ir viską daro, kad tik tie, kurie bando surasti Jėzų, maximum įtikėtų tik Jo vardą, bet tik ne Jo raštus ir žodžius.
Tiesos kelias yra labai siauras, siauresnių nebūtna, eikite juo nebijokite žmonių, bijokite Dievo. Nemeluk sau ir nemeluosi niekam ir neatsižvelk į JOKIUS ASMENIS !!!
A.R.
8 skyrius toliau pratesia Jėzaus mintį, kas vis dėl to yra tie tikrieji tikintieji ir kas tarp Jo mokinių ir tai pvadianačių save tikinčiais buvo visiškai netikintys ir kodėl.
1 Jėzus nuėjo į Alyvų kalną.
2 Anksti rytą Jis vėl atėjo į šventyklą. Visi žmonės rinkosi prie Jo, ir Jis atsisėdęs juos mokė.
Jėzus jau mokė, ne ženklus ir stebuklus darė, bet mokė.
3 Rašto žinovai ir fariziejai atvedė pas Jį moterį, sugautą svetimaujant. Pastatė ją viduryje
4 ir kreipėsi į Jį: „Mokytojau, ši moteris buvo pagauta svetimaujant.
5 Mozė Įstatyme mums įsakė tokias užmėtyti akmenimis. O ką Tu pasakysi?“
6 Jie tai sakė, mėgindami Jį, kad turėtų kuo apkaltinti. Bet Jėzus, jų nepaisydamas, pasilenkęs rašė pirštu ant žemė.
Ir farizėjams tai labai nepatiko, kad Jėzus pradėjo mokinti raštus ir žodžius, todėl jie nutarė Jį prigauti, kad galėtų apkaltinti. Farizėjai žinojo, kad jeigu žmonės įtikės raštus ir žodžius, tai jų valdžia virš žmonių pasibaigs. Kaip ir šiais laikais analogiškai, niekas raštų nemokina, nors kaip ir steigia mokyklas, daro pamokėles, biblijos studijas, bet kaip jau išsiaiškinome, jeigu tu neišdrįsai pradėti gyventi Tiesoje, tai mokink tu kiek nori, žinok raštus atmintinai, Jėzaus pažinti tikinčiųjų neišmokinsi ir tikintieji nepažins Jėzaus.
7 Jiems nesiliaujant klausinėti, Jis atsitiesė ir tarė: „Kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas sviedžia į ją akmenį“.
8 Ir vėl pasilenkęs rašė ant žemės.
9 Tai išgirdę, sąžinės apkaltinti jie vienas po kito ėmė trauktis šalin, pradedant nuo vyresniųjų iki paskutiniojo.
Nors nepažino Jėzaus, bet sąžinė, vis dėl to dar juos apkaltino. Ir kaip įdomu, kas pirmieji pradėjo trauktis šalin. Ogi ..:) pradedant nuo vresniųjų iki ... :)
10 Atsitiesęs ir nebematydamas nė vieno, tik moterį, Jėzus paklausė: „Moterie, kur tie tavo kaltintojai? Niekas tavęs nepasmerkė?“
11 Ji atsiliepė: „Niekas, Viešpatie“. Jėzus jai tarė: „Nė Aš tavęs nesmerkiu. Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Kaltintojų nebeliko. Ir Jėzus tik pasakė paprastus žodžius:Eik ir daugiau nebenusidėk“.
Atrodytų tiek nedaug reikia nenusidėti. Bet ką reiškia nenusidėti ? Ar tai tik kūniškas nusidėjimas ar ? Jėzus į tai vėl atsako toliau.
12 Jėzus vėl prabilo: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“.
Jėzus sako, kas seka manimi... O Jėzus sekė ir darė viską ką Tėvas jam liepė daryti ir daugiau nieko. Žinodami, kad Dievas yra Tiesa ir kad Jėzus darė tik tai ką Tėvas sakė, mes suvokiame, kad ir mes turime tai daryti, nes tik taip mes galėsime šviesti taip kaip ir Jėzus. Nes kaip ir elektra teka laidais taip ir mes turime būti tiesos laidai, kad Dievo šviesa galėtų šviesti.
13 Tada fariziejai Jam pasakė: „Tu pats apie save liudiji, – tavo liudijimas netikras“.
14 Jėzus jiems atsakė: „Nors Aš ir liudiju pats apie save, mano liudijimas yra tikras, nes Aš žinau, iš kur atėjau ir kur einu. O jūs nežinote, nei iš kur Aš atėjau, nei kur einu.
15 Jūs teisiate pagal kūną, Aš neteisiu nė vieno.
16 O jeigu Aš ir teisiu – mano teismas teisingas, nes Aš ne vienas, bet esu Aš ir mane siuntęs Tėvas.
17 Ir jūsų Įstatyme parašyta, kad dviejų asmenų liudijimas tikras.
18 Aš liudiju pats apie save, ir apie mane liudija mane siuntęs Tėvas“.
19 Jie paklausė: „Kur yra Tavo Tėvas?“ Jėzus atsakė: „Jūs nepažįstate nei manęs, nei mano Tėvo. Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą“.
20 Šiuos žodžius Jėzus pasakė, mokydamas ŠVENTYKLOS IŽDINĖJE. Ir niekas Jo nesuėmė, nes dar nebuvo atėjusi Jo valanda.
Farizėjai, vėl remdamiesi raštu bando apkaltinti Jėzų ir atrodytų viskas pagal raštus ir farizėjai teisūs, bet kadangi jie nežino, kas Jėzaus tikrasis Dievas ir kad Jis ( Tiesa ) yra asmuo ir kad ant Jėzaus jau buvo nužengusi Tiesos dvasia ( o tai jau du asmenys ), todėl ir kaltino, nes nesuprato raštu ir žodžių. Jie nepažino Jėzaus kaip Kristaus, todėl nesuvokė ir kas yra Jo tėvas. Sąlyga norit pažinti Tėvą, pažinti Jėzų. Pažinti Jėzų galima tik pradedant gyvenimą tiesoje neatsižvelgiant į jokius asmenis. Dėja jie taip negyveno ir nesiruošė jie kaip pamenam priiminėjo garbę vienas iš kito.
Ir dar labai įdomu, kodėl reikėjo šitame kontekste, pabrėžti, kad Jėzus mokė ŠVENTYKLOS IŽDINĖJE ? Todėl, kad Jėzus žinojo kur yra farizėjų aukuras ir kas Jų dievas.
21 Jėzus vėl jiems kalbėjo: „Aš išeinu, ir jūs ieškosite manęs ir mirsite savo nuodėmėse. Kur Aš einu, jūs negalite nueiti“.
Godumas, savanudiškumas štai kas yra jų dievas štai kodėl žodis buvo pasakytas iždinėje ir štai kodėl jie mirs savo nuodemėse, nes turtai ir valdžia buvo viskas jų gyvenime.
22 Tada žydai ėmė kalbėti: „Nejaugi Jis nusižudys, kad sako: ‘Kur Aš einu, jūs negalite nueiti’?“
Jie norėjo Jį nužudyti, todėl jiems būtų tikrai didelė palaima jeigu Jezus tai padarytų. Jų supratimas buvo jų norai.
23 Jis atsakė: „Jūs esate iš pažemių, o Aš esu iš aukštybės. Jūs – iš šio pasaulio, o Aš – ne iš šio pasaulio.
24 Dėl to Aš jums sakiau, kad mirsite savo nuodėmėse. Jeigu netikėsite, kad Aš Esu, – mirsite savo nuodėmėse“.
Jis jiems pasakė tiesa, bet jie Jo eilinį kartą nesuprato, kad aukštybės yra gyvenimas Tiesoje. Ir kad jie tol kol trokš turtų ir valdžios virš kitų žmonių mirs nuodėmėse. Nes ne Dievo keliu jie ėjo, o šėtono ir dar kitus vedė tuo keliu.
25 Tada jie klausė: „Kas Tu esi?“ Jėzus atsakė: „Tas, ką nuo pradžios jums sakiau.
26 Daug turiu ką apie jus kalbėti ir teisti, bet teisingas yra mano Siuntėjas, ir Aš skelbiu pasauliui, ką iš Jo girdėjau“.
27 Jie nesuprato, kad Jis kalbėjo jiems apie Tėvą.
Dar kartą matome, kad jie niekaip negalėjo suvokti kas Jėzus yra ir vis klausdavo Jo to paties, bet Jezus neišsigynė ir sakė nebijodamas kas Jis yra. Ir kad Jis atėjo teisti ir ne vienas nes su juo buvo Tėvas ir jų buvo du o ne vienas kaip sakė farizėjai ir Jo teismas teisingas. Dėja jie nesuprato ir negalėjo suprasti.
28 O Jėzus tęsė: „Kai Žmogaus Sūnų būsite aukštyn iškėlę, tuomet suprasite, kad Aš Esu ir kad nieko nedarau iš savęs, bet skelbiu tai, ko mane Tėvas išmokė.
Dar kartą Jėzus patvirtino, kada jie supras, kad Jis yra Dievo sūnus, kuris turi ateiti. Kada nukryžiuos Jį. Taip ir šiais laikais, kol žmonės nenukryžiuoja savo gyvenimų melui ir nepasirįžta gyventi tiesoje neatsižvelgdami į asmenis, tol jie nesupranta raštu ir žodžių ir jų neįtiki. Todėl, tie kurie įtikėjė raštus ir žodžius, sako jiems įtikėjusiems Jo vardą ar farizėjams, sadukėjams ar rašto žinovams, o jie nesupranta.
29 Mano Siuntėjas yra su manimi; Tėvas nepaliko manęs vieno, nes visuomet darau, kas Jam patinka“.
Visuomet daro tai kas patinka, o Dievui patinka tie kurie daro tiesos darbus, kitaip paklūsta tiesos dvasiai. O jie daro savo dvasios darbus.
30 Jam tai kalbant, daugelis įtikėjo Jį.
31 Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;
32 ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“.
Pasižiūrėkit, kai Jėzus taip kalbėjo DAUGELIS Jį įtikėjo!!! Atrodytų valiooo šventė. Bet kai Jėzus pasaė jiems, kad mokiniai turi pasilikti Jėzaus žodyje ( įtikėti ) tik tada jie bus Jo mokiniai ir tik tada pažinsite Tiesą ( Tėvą ) ir Tiesa ( Tėvas ) Jus padarys laisvus.
Pažiūrėkime, ką į tokį pasiūlymą atsakė į Jėzų ĮTIKĖJE mokiniai.
33 Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“
Įtikėjo, bet nesuprato !!! ką Jėzus kalbėjo. Taip būna kada kūnas kalba su dvasia.
34 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: KIEKVIENAS, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas.
Įsivaizduojat jokių išimčių, KIEKVIENAS nesvarbu tikintis tu netikintis, įtikėjęs Jėzaus vardą ar įtikėjęs Jo raštus ir žodį, bet negyvendamas tiesoje tu pasmerktas vergauti nuodėmei.
35 Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai.
36 Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi.
Tiesos karalystėje vargaujantys nepasilieka, nes Dieve nėra jokio melo. Amžinai pasilieka tik sūnus, tai yra tas kuris nukryžiuoja savo gyvenimą melui ir daugiau nenusideda. Ir tik Jėzus, kuris gyvendamas tiesoje iki pabaigos, parodydamas mums vienintelį išgebėjimo kelią, gali padaryti mus laisvus tai yra supažindinti su Tiesa ir tiesa padarys mus laisvus.
37 Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos.
38 Aš kalbu, ką esu matęs pas savo Tėvą. O jūs darote, ką matėte pas savo tėvą“.
Tai vis dar sakoma, ką tik įtikėjusiems !!!! Ir įtikėjo ir nori nužudyti ir jų tėvas iš pažemių todėl jie nesuvokia, kaip Jėzus juos gali padatyti laisvus.
Įtikėję Jėzaus vardą tikintieji... Jūs suvokiat, kad to maža, kad būtumėte išgebėti ? Ar suvokiat, kad vaikščioti į bažnyčią ir bijoti tų mokytojų ir tylėti nieko nesakant tai ne malonė ? Nes malonė visada su Tiesa eina ?
39 Jie atsiliepė: „Mūsų tėvas Abraomas!“ Jėzus jiems tarė: „Jei jūs būtumėte Abraomo vaikai, darytumėte Abraomo darbus.
40 Bet dabar jūs norite nužudyti mane – žmogų, kuris kalbėjo jums tiesą, girdėtą iš Dievo. Šitaip Abraomas nedarė!
41 Jūs darote savo tėvo darbus“. Jie atsakė: „Mes nesame pavainikiai ir turime vieną Tėvą – Dievą“.
Pasirodo, neužtenka gimti kūnu žydų šeimoje ir jau Abraomo vaikas. Kaip ir jeigu gimei tikinčiųjų šeimoje tai jau tikintis. Pažiūrėkite jie tokie tikintys, ką tik įtikėję nori Jėzų nužudyti. Ir Jėzus dar kartą sako kieno jie daro darbus. Tikrai ne Dievo ir ne Abraomo. Ir dėl tokių Jėzaus žodžių jie supyko ant Jėzaus ir tvirtino, kad jų Tėvas yra Dievas.
O tai ką toliau pasakė Jėzus ką tik įtikėjusiems, juos šokiravo konkrečiai.
42 Jėzus kalbėjo jiems toliau: „Jei Dievas būtų jūsų Tėvas, jūs mylėtumėte mane, nes Aš iš Dievo išėjau ir čia atėjau. Aš ne pats nuo savęs atėjau, bet Jis mane siuntė.
43 Kodėl gi nesuprantate, ką jums sakau? Todėl, kad negalite mano žodžių klausyti.
44 Jūsų tėvas – velnias, ir jūs norite vykdyti savo tėvo troškimus. Jis nuo pat pradžios buvo žmogžudys ir nesilaikė tiesos, nes jame nėra tiesos. Kalbėdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas.
45 O kadangi Aš kalbu tiesą, jūs netikite manimi.
46 Kas iš jūsų apkaltins mane nuodėme? Jeigu tad tiesą sakau, kodėl netikite manimi?
47 Kas iš Dievo yra, tas Dievo žodžių klauso. Jūs neklausote todėl, kad nesate iš Dievo“.
Taip jeigu jie būtų iš Tiesos išėję jie pažintų Jėzaus žodį ir sutikrinę raštus Jėzų mylėtų ir džiaugtųsi, dėja jie nesuprato ką Jėzus jiems sakė ir jie net negalėjo Jo klausytis nes jiems kosmosas visiškas.
O ne gana to įtikėjusiems Jėzų, Jezus sako:Jūsų tėvas – velnias... !!! Velnias mūsų tėvas ? Mes melagio, žmogžudžio sūnūs ? Ir kad mumyse nėra tiesos ? Mes kalbame tik tai kas mums naudinga mūsų kūnams ? .... Na čia jau trūksta žodžių konkrečiai... Ir dar Jėzus pabrėžia, kad Jis kalba Tiesą ir todėl jūs netikite.
Ir drąsiai prašo Jį apkaltinti nuodėmę. Dėja niekas negalėjo to padaryti, bet vis tiek Jo neklausė, nes nesuprato ir negalėjo suprasti.
Kas iš Tiesos yra, tas Tiesos žodį klauso ir supranta. O jie ir šiais laikais neklauso todėl, kad ne iš Dievo - Tiesos.
48 Tuomet žydai atsiliepė: „Argi mes ne teisingai sakome, kad Tu samarietis ir Tavyje demonas?“
Atkreipkit dėmesį tai pasakė ne tik farizėjai ar vyresnieji tai paskė žydai, kurie ką tik įtikėjo.
49 Jėzus jiems atsakė: „Nėra manyje demono. Aš gerbiu savo Tėvą, o jūs negerbiate manęs.
50 Aš neieškau sau šlovės: yra, kas ieško ir teisia.
51 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas laikysis mano žodžio, nematys mirties per amžius“.
Gerbti Tėvą tai gyventi Jame daryti Tiesos darbus, o ne tarnauti bažnčioje, kurią sukūrė žmonės ir pavadino krikščioniška. Tokie taip vadinami "tikintieji" negerbia Jėzaus, nors sakosi Jo mokiniai.
Tokie tikintieji dažniausiai sako, mes įtikėjome Jėzų ir mes išgebėti, dėja įtikėti Jo vardą yra maža, reikia ne tik pažinti Jėzų, bet dar ir laikytis Jėzaus žodžio iki galo iki kūniškos mirties ir tik tokie mokiniai nematys mirties per amžius.
52 Žydai Jam pasakė: „Dabar mes žinome, kad Tu demono apsėstas! Juk mirė Abraomas ir pranašai, o Tu sakai: ‘Kas laikysis mano žodžio, tas neragaus mirties per amžius’.
53 Argi Tu didesnis už mūsų tėvą Abraomą, kuris mirė? Pranašai irgi mirė. Kuo Tu dediesi?“
Įtikėjimas baigėsi. Kai tik Jėzus pasakė apie amžiną gyvenimą ir kad jie neragaus amžino gyvenimo ir kodėl neragaus..., jiems tai buvo įžeidimas kokio jie niekada nesitikėjo išgirsti.
O jūs šiais laikais taip vadinamiems tikintiesiems, taip "naglai" pasakykite, kad Jie neragus amžino gyvenimo, nes jų dievas velnias ir jie velnio vaikai. Tai tikrai jums pasakys dar ir gražiau. Ir kad demonų apsėstas ir velnio vaikas ir t.t.
54 Jėzus atsakė: „Jei Aš save šlovinčiau, mano šlovė būtų niekai. Mane šlovina mano Tėvas, apie kurį jūs sakote: ‘Jis yra mūsų Dievas’.
55 Ir jūs Jo nepažįstate, o Aš Jį pažįstu. Jei sakyčiau, kad Jo nepažįstu, būčiau toks kaip jūs – melagis. Bet Aš Jį pažįstu ir laikausi Jo žodžio.
56 Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją dieną; jis ją išvydo ir džiaugėsi“.
Tu taip kalbi ir dar sakai, kad tave šlovina Dievas ? Ar tu pablūdai ?
Bet Jėzus, parodo, kad Jis turėjo pasakyti tokius tiesius žodžius jiems, nors ir suvokė, kad jie Jo nesuprato ir nesupras. Jis juos eilinį kartą išvadino melagiais, nors jie ką tik įtikėjo Jį.
57 Tada žydai Jam sakė: „Dar neturi nė penkiasdešimt metų ir esi matęs Abraomą?!“
Kąąąąą ? Kąąąą tu kalbi ? Tu matei Abraomą ?
58 Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: pirmiau, negu buvo Abraomas, Aš Esu!“
Tai buvo paskutinis lašas į žydų užkietiejusias širdis. Tokio "šmeižto" jiems buvo per daug, todėl jie ...
59 Tada jie griebėsi akmenų, norėdami mesti į Jį, bet Jėzus pasislėpė ir, praeidamas pro juos, išėjo iš šventyklos ir nuėjo tolyn.
Griebėsi akmenų norėdami mesti ir būtų metę ir užmėtę negyvai, tai patvirtina Jėzaus pasišalinimas.
Sunku suvokti visa tai, bet toks yra tikrasis žodis. Ir šiais laikais niekas nesikeičia ir su kiekviena diena bus blogiau, tai yra bus dar daugiau kurie nesupras Jėzaus žodžio ir raštu, nes šėtonas nesnaudžia ir viską daro, kad tik tie, kurie bando surasti Jėzų, maximum įtikėtų tik Jo vardą, bet tik ne Jo raštus ir žodžius.
Tiesos kelias yra labai siauras, siauresnių nebūtna, eikite juo nebijokite žmonių, bijokite Dievo. Nemeluk sau ir nemeluosi niekam ir neatsižvelk į JOKIUS ASMENIS !!!
A.R.
