Kaip krikščionys bažnyčiose tampa stabmeldžiais ?
Dažnai stabmeldystė bažnyčioje tampa visai nepastebima žmonės niekada to nepripažysta į net nesupranta, kad jie stabmeldžiauja. Viena iš tokių labiausiai paslėptų stabmeldysčių yra Bažnyčios pastoriaus iškelimas aukščiau Dievo. Ir tai yra beveik kiekvienoje bažnyčioje. Kartais būna taip, kad žmonės tiesiog dievuina savo pastorių ir taip savo širdyse iškelia jį aukščiau Dievo. O pastorius tiesiog į tai nekreipia dėmesio ir išlieka ramus, bet dažnai tai būna šėtono taktika, „kaip lašaqs po lašo ir akmį pratašo“. Vis atsiradnda daugiau ir daugiau tokių garbintojų ir jie vis labiau ir labiau kad ir labai kuklų ir paklusnų atrodytų žmogų net ne iš blogų norų priveda iki to, kad žmogus pasididžiuoja ir pasidaro super dievo žmogus jau net ne kitų žmonjių akyse, bet ir savo.
Ir dažniausiai tokie žmonės vėl gi ne iš piktų paskatų, o kaip jiems atrodytų iš gerų norų padėti, pastoriui, kuris neišlaikė pagyrų išbandymo, atleidžia viską ką jis pasikėlęs daro. O daryti daro daug kai jie įsijaučia į tokias didelius „Dievo“ vyrus, kad nepastebi kaip daro visai ne ką Dievas nori daryti. Ir jeigu jau toks „Dievo“ vyras pradeda klysti, žmonės nors ir matydami niekas jam tiesiai nepaskys į akis vienas prie vieno, bet dažniausiai sako, na jis Pastorius jis irgi žmogus, jis irgi klysta kartais nieko. Bet niekur jūs nerasite tokio sakinio biblijoje, kad kartais klysti savo naudai galima ir už tai net atgailauti nereikia ir sakyti jeigu pastebėjai irgi nereikia. Jeigu jūs matote, kad kažkas negerai tai jūs turite iš meilės tam žmogui neatsižvelgiant į asmenį eiti ir paskyti jam vienas prie vieno, jeigu nepaklausė pasikvieti liūdytojų, jeigu ir tada nepaklausė, tada pasakyti prie visų akių.
Ir tai ne tam, kad save išaukštinti, virš to žmogaus, bet iš meilės tam žmogui, kad jis neatsitrauktų nuo Dievo.
Bet dažniausiai žmonės užmerkia akis į tai ir nedrysta Pastoriui iš didžiosios radės ką nors paskyti nes jie tai įpratę buvo daryti pasaulyje, kad aukštesniems asmenims ką nors sakyti, tikrai nereikia jie gi Ohooo kas. Bet mes jau ne iš pasaulio ir meilė mūsų ne iš šio pasaulio. Mūsų meilė yra tiesoje, Dieve. Ir jeigu mes matome, kad kažkas nuklysta nuo to Dievo tiesos kelio, mes skubame taisyti iš meilės tiesai ir tam žmogui, bet šėtonas iš karto šnibžda : - aaa pasikleti kito sąskaitą nori pažemitni jį nori ir t.t. bet mes visų pima turime pakeisti savo mąstymą ir neleisti mūsų mąstymo kontroliuoti šėtonui.
Dažniausiai žmonės net nesupranta, kad pastebėdami vyresniuosius darant kažką ne taip ar netgi labai blogai ir nieko jiems nesakant, bet vaizduojant , nuolankius ir toliau paklustant tokio vyresniojo vadovavimui, jie pastorių iškelia aukščiau Dievo, kad jūs broliai stabmeldžiaujate. Jeigu jūs šitai pasakysite šioulaikinėje bažnuyčioje tikintiesiems jus užmėtys kruša „akmenų“ jums pasakys, kad jūs trenktas ir jums reikia atgailauti dėl tokių žodžių.
Bet dėja reikia atgailauti tiems žmoniems, nes Dievas yra tiesa. Ir jeigu koks pastorius pamina tiesa po savo kojomis, o jūs tai matydami nieko nesakote jam, o ir toliau kaip niekur nieko vaizduodami nuolankius ir paklusnius..., reiškia jus pastorių iškėlėte aukščiau tiesos, tai yra Dievo.
O tai yra stabmeldystė.
Ir dažniausiai tokie žmonės vėl gi ne iš piktų paskatų, o kaip jiems atrodytų iš gerų norų padėti, pastoriui, kuris neišlaikė pagyrų išbandymo, atleidžia viską ką jis pasikėlęs daro. O daryti daro daug kai jie įsijaučia į tokias didelius „Dievo“ vyrus, kad nepastebi kaip daro visai ne ką Dievas nori daryti. Ir jeigu jau toks „Dievo“ vyras pradeda klysti, žmonės nors ir matydami niekas jam tiesiai nepaskys į akis vienas prie vieno, bet dažniausiai sako, na jis Pastorius jis irgi žmogus, jis irgi klysta kartais nieko. Bet niekur jūs nerasite tokio sakinio biblijoje, kad kartais klysti savo naudai galima ir už tai net atgailauti nereikia ir sakyti jeigu pastebėjai irgi nereikia. Jeigu jūs matote, kad kažkas negerai tai jūs turite iš meilės tam žmogui neatsižvelgiant į asmenį eiti ir paskyti jam vienas prie vieno, jeigu nepaklausė pasikvieti liūdytojų, jeigu ir tada nepaklausė, tada pasakyti prie visų akių.
Ir tai ne tam, kad save išaukštinti, virš to žmogaus, bet iš meilės tam žmogui, kad jis neatsitrauktų nuo Dievo.
Bet dažniausiai žmonės užmerkia akis į tai ir nedrysta Pastoriui iš didžiosios radės ką nors paskyti nes jie tai įpratę buvo daryti pasaulyje, kad aukštesniems asmenims ką nors sakyti, tikrai nereikia jie gi Ohooo kas. Bet mes jau ne iš pasaulio ir meilė mūsų ne iš šio pasaulio. Mūsų meilė yra tiesoje, Dieve. Ir jeigu mes matome, kad kažkas nuklysta nuo to Dievo tiesos kelio, mes skubame taisyti iš meilės tiesai ir tam žmogui, bet šėtonas iš karto šnibžda : - aaa pasikleti kito sąskaitą nori pažemitni jį nori ir t.t. bet mes visų pima turime pakeisti savo mąstymą ir neleisti mūsų mąstymo kontroliuoti šėtonui.
Dažniausiai žmonės net nesupranta, kad pastebėdami vyresniuosius darant kažką ne taip ar netgi labai blogai ir nieko jiems nesakant, bet vaizduojant , nuolankius ir toliau paklustant tokio vyresniojo vadovavimui, jie pastorių iškelia aukščiau Dievo, kad jūs broliai stabmeldžiaujate. Jeigu jūs šitai pasakysite šioulaikinėje bažnuyčioje tikintiesiems jus užmėtys kruša „akmenų“ jums pasakys, kad jūs trenktas ir jums reikia atgailauti dėl tokių žodžių.
Bet dėja reikia atgailauti tiems žmoniems, nes Dievas yra tiesa. Ir jeigu koks pastorius pamina tiesa po savo kojomis, o jūs tai matydami nieko nesakote jam, o ir toliau kaip niekur nieko vaizduodami nuolankius ir paklusnius..., reiškia jus pastorių iškėlėte aukščiau tiesos, tai yra Dievo.
O tai yra stabmeldystė.
