Labiausiai kriščionybėje iškraipytos reikšmės.
Tos reikšmės yra gailestingumas ir meilė.
Dievo gailetingumas ateina tik vienu atvėju jeigu žmogus atgailauja ir pripažįsta NUOŠIRDŽIAI savo nuomėmes, kitokiu atvėju jokio Dievo gailestingumo mes nematome. Pažiūrėkime į Joną Krikštytoją:
Mt.3:1 Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje,
2 skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė“.
3 O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ „
4 Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.
5 Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį.
6 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.
7 Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: „Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?
8 Duokite vaisių, vertų atgailos!
9 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.
10 Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.
11 Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.
12 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.
13 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis.
Iš čia aiškiai matosi kada ateina Dievo gailestingumas , tam yra sąlyga !!! NUOŠIRDI ATGAILA. Kitokiu atvėju, kaip mes matome iš biblijos nepadariusiems nuoširdžios atgalos, gailestigumo nėra visi eis į pragarą.
Šiuolaikinėje krikščionybėje šėtonas įmaišė savo supratimą, kad tikintis turi visiems viską atleiti, mato nuodėme savo brolyje turi tylėti, melstis už jį ir atleisti, tai ir yra gailestingumas.
Atleiskti, bet gyvenime nei mes, nei kiti žmonės taip nesielgia. Kad galėtume atleisti, nusidėjes žmogus turi atidaryti duris ir išleisti - išpažinti savo nuodėmes. Jeigu jis to nepadaro, o mes matydami sakome, kad jam atleidžiam ir nepasakom jam apie jo nuodėmes, mes tampame nusikaltimo bendrininkai !!!
Pažiūrėkit dar kartą ką sako, Jonas krikštytojas: Duokite vaisių, vertų atgailos!
Tik tokie vaisiai verti atgailos. Tik po tokios atgailos, Dievo gailestingumas gali veikti.
Dėja, krikščionybėje šėtonas gailestingumo sąvoką iškreipė taip, kad nesvarbu ką daro brolis tu turi būti jam gailestingas ir nieko nematyti, toliau jam gražiai šypsotis, nes kitokiu atvėju tu teisi, tu kritikuoji ir t.t. Ir negana to, tu neturi meilės.
O dabar pereikime prie sąvokos MEILĖ. Visai neseniai perskaičiau vieną straipsnį, kuriame buvo parašyta:
Meilė visada pasiruošusi atleisti. Tam nėra jokių išimčių, nes meilei nėra jokių sąlygų. Meilei nėra ribų. Mes patys jas nustatome savo žmogišku mąstymu.
Ir tuo pagrindu parašytas visas straipsnis.
Klausimas: AR TIKRAI MEILĖJE NĖRA JOKIŲ RIBŲ ?
Skaitom mėgstama biblijos vietą, kurią laaabai mėgsta skaityti ir iškraipyti netikri mokytojai, Iškraipant šio skyriaus prasme pastatyti daugelio konfesijų ir denominacijų mokymai. Šiuo skyriumi bandoma užčiaupti, bet ką kas bando sakyti tiesą, ypač tuos, kurie elgiasi kaip pasakė net farizėjai:
Luko 20:21 Taigi jie klausė Jį: „Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.
Kaip suvokė Petras:
Apaštalų darbai 10:34 Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų dabar suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis.
Kaip mokino Paulius:
I Timotiejui 5:21 Aš įsakau tau Dievo, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad laikytumeis šitų nurodymų be išankstinio nusistatymo ir neatsižvelgdamas į asmenis.
Ir kaip užtvirtino Jokūbas. Pažiūrėkite kokį tikėjimą turime mes turėti ?
Jokūbo 2:1 Mano broliai, turėkite mūsų Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis.
Taigi griškime prie klausimo: AR TIKRAI MEILĖJE NĖRA JOKIŲ RIBŲ ?
Skaitome:
1Kor.13:1 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
2 Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.
3 Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.
4 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta
5 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,
6 nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;
Argi tai ne ribos nurodytos 4-6 eilutėse ?
7 visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Taip meilė viską ištveria, ji viliasi, kad mes atsipeikėsime ji ištveria mūsų netobulumus, bet kaip matome ir iš seno testamento iki tam tikros ribos, kurią peržengus, buvo tauta baudžiama ir tautai, kuri nepakluso Dievui buvo pasakyta jūs neįeisite į pažadėtąją žemę.
8 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,
9 nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.
10 Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.
12 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
O ar yra meilės ribos naujajame testamente ?
2Jn.1:1 Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą, –
2 dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.
3 Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.
4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.
Meilės riba yra tiesa !!! ST meilė buvo įstatyta į įstatymo ribas, o dabar į tiesos ribas 1 Kor13:10 Bet kai ateis tobulumas,... Tobulumas tai yra tada kai mes gyvename visiškoje tiesoje tik tada mes išmokstame mylėti tobulai, tik tada kai mes broliai ir sesės gyvename tiesoje, tada meilei nėra jokių ribų, tokia yra tobulybė, apie kurios atėjimą kalba Paulius.
Jonas sako, aš myliu tiesoje ir ne tik jis vienas, bet visi kurie pažino tiesą. Negali būti, myliu ir meluoju !!! Tiesa ir meilė yra neatskiriama. TIESA IR YRA MEILĖ.
5 O dabar prašau tave, ponia, – ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį turėjome nuo pradžios, – kad mylėtume vieni kitus.
6 O meilė – tai gyventi pagal Jo įsakymus. Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo pradžios: kad gyventumėte pagal jį.
Pasirodo nuo pat pradžios mes turėjome vienitelį ir tą patį įsakymą gyventi pagal tiesos įsakymus.
7 Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. Toks yra apgavikas ir antikristas.
Kodėl čia skamba perspėjimas !!! O gi todėl, kad meilės sąvoka daugybė suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Kristaus , t.y. negyvena pagal meilės tiesoje isakymą. Iš paskutinio sakinio mes matome, kad apgavikas yra antikristas, tai yra tas, kuris apsimeta Kristumi, bet toks nėra.
8 Žiūrėkime savęs, kad neprarastume, ką esame nuveikę, bet kad gautume visą atlygį.
9 Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.
O čia mes matome ribą. Kuris kitais žodžiais sako: Kas nesilaiko meilės tiesoje mokymo neturi Dievo, o kas laikosi Kristaus tai yra meilės tiesoje mokymo tas..., tik tas turi ...
10 Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite,
11 nes, kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose.
Štai ką mes turime daryti su tais, kurie neatsineša meilės tiesoje mokymo !!!
12 Turėčiau dar daug ką jums parašyti, bet nenoriu to daryti ant papiruso ir rašalu. Aš tikiuosi pas jus atvykti ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.
13 Tave sveikina išrinktosios tavo sesers vaikai. Amen.
Ar mes tikrai taip elgiamės ? Ne, nes antikristo iškraipytas mokymas tiesiog veši krikščionybėje. Kaip ir meilės ir gailestingumo ir daugelis kitų sąvokų. Meilė be tiesos, kuri neturi ribų yra vienas ir populiariausių iškraipymų. Meilė be tiesos neuždengs ne vienos nuodėmės.
O meilė tiesoje ji nėra patogi mūsų kūnui, nes pradžioje ji aštrus kalavijas, kuris pjauna mūsų nuodėmių pūlinius sakydamas tiesą, o tik po to jeigu mes suvokiame savo nuodėmes ir jas NUOŠIRDŽIAI išpažįstame, tada ateina tobula meilė , kuri gydo.
Pažiūrėkime, ką pasakė Jėzus farizėjams Mt 23 skyriuje ? O jeigu mes priimsime už tiesą tą frazę :
Meilė visada pasiruošusi atleisti. Tam nėra jokių išimčių, nes meilei nėra jokių sąlygų. Meilei nėra ribų. Mes patys jas nustatome savo žmogišku mąstymu.
Tai ar Jėzus turėjo taip elgtis ir kalbėti ? Ar Jonas krikštytojas turėjo teisę taip nepagarbiai kalbėti su farizėjais, kurie atėjo krikštytis ?
Jėzus pjovė tiesa per farizėjų pūlinį ir neatsižvelgė į jokius aukštesnius asmenis, Paulius aiškiai pasakė man aukštesni asmenys nieko nedavė.
Jėzus ir mokiniai suprato meilės ribas ir nedrįso tų ribų peržengti ir iš meilės be tiesos padaryti tolerancijos antikristo mokymą.
Toks mokymas yra įtvirtintas šiuolaikėse bažnyčiose, tokių straipsnių ar pamokslų apie "meile" be ribų pilnos bažnyčios. Tolerancija reikalauja pakęsti nuodėme ir ji neturi ribų, nors kaip žinom liberalios pakraipos žmonės nori, kad toleruotų jų požiūri, bet kitų požiūrio jie netorleruos, taip ir vadinamose bažnyčiose, mes matome per tokius mokymus yra įtvirtinama tolerancija nuodėmei. Ir dažniausiai įtvirtinama tolerancija vyresniųjų nuodėmėms.
Paskaitykim visą skyrių ar Jėzaus išsakyti žodžiai farizėjams, būtų priimti šiuolaikinėse bažnyčiose ? Ne jie nebūtų priimti, toks pasisakymas iš karto būtų pasmerktas ir pasakytų, kad jis neturi meilės.
Mato 23:1 Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:
2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.
3 Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.
4 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.
6 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,
7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.
8 Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas – Kristus, o jūs visi esate broliai.
9 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.
10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas – Kristus.
11 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.
12 Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.
13 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.
14 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą.
15 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
16 Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’.
17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą?
18 Arba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’.
19 Kvaili ir akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
20 Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta,
21 o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena.
22 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi.
23 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti!
24 Akli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį.
25 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.
26 Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!
27 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.
28 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.
29 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus
30 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.
31 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.
32 Pripildykite tad savo tėvų saiką!
33 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!
34 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,
35 kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro.
36 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą“.
37 „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
38 Štai jūsų namai jums paliekami tušti.
39 Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ „
Čia mes matome tikrąją Dievo meile tiesoje, kuri turi riba.
1Pt.4:1 Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę,
2 kad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia.
3 Gana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai, girtuokliavome, ūžavome, puotavome ir pasiduodavome bjaurioms stabmeldystėms.
4 Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo potvynį, ir jie piktžodžiauja.
5 Jie turės duoti apyskaitą Tam, kuris pasiruošęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius.
6 Todėl buvo paskelbta Evangelija ir mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas.
7 Visų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs ir budėkite maldose.
8 Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių.
GAUSYBE, bet ne visas !!! O kad uždengtų daugybe, mes turime būti ne tolerantiški nuodėmėms, bet gyventi pagal Dievo valia, o jo valia mylėti taip kaip mylėjo Jėzus, TIESOJE.
9 Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo.
10 Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.
11 Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja pagal Dievo teikiamus sugebėjimus, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų pašlovintas Dievas. Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen.
12 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.
13 Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.
14 Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų – šlovinama.
15 Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus.
16 Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą.
17 Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?!
18 Ir „jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės bedievis ir nusidėjėlis!“
19 Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.
Jūs suvokiat ? Teisusis vos ne vos išsigebės !!! Tolerancija nuodėmei niekaip nepadės išsigebėti. O didelė dauguma tikinčiųjų, būtent daugybe metų tokių pamokslų klauso ir tiesiog isišaknyje tolerancijoje, kuri gimdo abejingumą, o abejigumas mirtį.
Matydami brolį ar sese darnat nuodėme, matydami melą, iškaipytą Dievo žodį, šmeižtą ir tylite nieko nesakote vyresniesiems, jūs tampate melo, Dievo žodžio iškraipymo, šmeižto bendrininkai.
Taip elgdamiesi jūs tikitės būti išgelbėti ? Pasižiūrėkite į ST ar tokie tikintieji buvo išgelbėti ?! Ne.
Romiečiams 6:15 Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!
Ar jūs galvojate, kad tokia tolerancija yra ne nuodėmė ? Jūs klystate ir patys tai suprantate kuo puikiausiai. Nes savo šeimoje, jeigu kas nors daro negerai ypač vaikai jūs netylite, kai matote akivaizdų blogį psasulyje irgi netylite. Tikintieji, kurie taip elgiasi daro nuodėme ir malonė jūsų neišgelbės kaip teigia kai kuriose bažnyčiose. Nes malonė visada eina su tiesa.
1Pt1:1 Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje,
2 išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė!
3 Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai,
4 nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje.
Mus iš numirusių prikėlė kokiai vilčiai, kokiam palikimui ? Susimastykit pagaliau !!!
1Pt 3:12 Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas – prieš darančius pikta“.
13 Kas gi jums pakenks, jei darysite gera?
14 Bet jei jums ir tektų kentėti už teisumą, – jūs palaiminti! „Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite“.
Petras aiškiai pasako, kur nukreiptas Viešpaties žvilgsnis ir tik jų maldas girdės Viešpats, o ne todėl, kad jūs lankote taip vadinama bažnyčia, sėdite klausote iškraipyto tolerancija žodžio. Gera daryti, tai kalbėti tiesą tam, kad velnias, kuris yra melas nevišpatautų Dievo bažnyčioje.
1Pt1:20 Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums,
21 per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.
22 Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.
Klusnumu tiesai nuskaidrinti reikia. O kad nuskaidrinti reiks pereiti per išbadymus. Ne veidmainiška meilė įmanoma tik tiesoje !!! Tyra šidis, tai ta kuri netoleruoja jokio melo.
Štai kada Dievas yra malonigas :
1Pt2:1 Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,
3 jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.
Apkalbos tai melagingos informacijos apie asmenį pateikimas kitam ar kitiems asmenis. Tiesos sakymas matant brolį ar sese nusidedant nėra apkalbos. Kodėl tai pabrėžiu, nes būtent toks iškreiptas suvokimas yra įtvirtintas bažnyčiose.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
Kodėl pagonys tapo Dievo tauta ir rado Dievo gailestingumą ? Nes atgailavo nuoširdžiai ir pamilo tiesą visa savo širdimi ir visa siela ir protu.
16 Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.
Vat būtent jūsų bažnyčiose yra pridengiamas melas, iškreiptas žodis ir nuodėmės prisidengiant Dievo žodžiu. Jūs sakysite ne tai ne mano bažnyčioje. Ar tikrai ? Jeigu jūs sekate konfesiniu ar denominaciniu mokymu, jūs jau apgautas ir ten iškreipta Dievo laisve pridengiamas blogis, kuris beveik 100 proc daromas vyresniųjų. Nes net iš ST matome, karalių laikais, viskas priklausydavo nuo karaliaus, visa tauta klausydavo ne Dievo, o karaliaus. Jeigu karalius paklusdavo Dievui tai ir tauta per karalių paklusdavo Dievui, jeigu karalius nusidėdavo tai ir tauta nusidėdavo ir niekas neprištaraudavo karaliui ir nepasakydavo, kad karaliau negerai darai išskyrus pranašus, kurie dažniausia būdavo dėl tokio nepagarbaus elgiasio su karaliumi uždaromi į kalejimus išvaromi iš tautos ir t.t.TAip ir šiais laikais analogiškai.
1Sam.8:4 Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą
5 ir sakė jam: „Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose“.
6 Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: „Duok mums karalių, kuris mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.
7 O Viešpats jam atsakė: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.
Taip ir šiais laikais mes turime pilna karaliuku ir jų karalysčių, kuriose kalbamas iškreiptas tolerancija Dievo žodis, kuri jie vadina Dievo meile. Nes toks sąvokos iškreipimas, jiems leidžia daryti, labai dideles nuodėmes. Nes niekas nieko negali jiems pasakyti, nes žmogus su iškreitu meilės suvokimu tylės, nes bijos būti teisėju, kritiku, apaklbėtoju. Atminkit vieną, teisimas visada turi galutinį nuosprendį, o tiesos žodžio sakymo tikslas, neįsileisti nuodėmės, melo. Tiesa sakė visi pranašai, Jėzus ir apštalai ir jie nebuvo teisėjais, pranašai parašyta perspėdinėjo tautą. Jeigu matydavo juos nusidedant tai jie ir sakydavo SOS nuodėmė. Tai ne teisimas, o perspėjimas.
Noriu jus perspėti, kai klausote ar skaitote tokius pamosklus apie meile ir neakcentuojama meilė tiesoje, beveik visada tokie straipsniai yra skirti pavergti žmones. Tokiais pamokslais ir straipsniais yra užkariaujamos nesusitupėjusių širdys, čia kaip meksikietiškuose serialuose.
Ir visada atsiminkite Dievo meilė yra beribė tik tiems, kurie gyvena tiesoje, visiems kitiems kurie napaklūsta tiesos istatymui jos turi ribas.
A.R.
Tos reikšmės yra gailestingumas ir meilė.
Dievo gailetingumas ateina tik vienu atvėju jeigu žmogus atgailauja ir pripažįsta NUOŠIRDŽIAI savo nuomėmes, kitokiu atvėju jokio Dievo gailestingumo mes nematome. Pažiūrėkime į Joną Krikštytoją:
Mt.3:1 Anomis dienomis pasirodė Jonas Krikštytojas ir pamokslavo Judėjos dykumoje,
2 skelbdamas: „Atgailaukite, nes prisiartino dangaus karalystė“.
3 O jis buvo tas, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: ‘Paruoškite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite Jam takus!’ „
4 Pats Jonas vilkėjo kupranugario vilnų apdaru, o strėnas buvo susijuosęs odiniu diržu. Jis maitinosi skėriais ir lauko medumi.
5 Tuomet Jeruzalė, visa Judėja ir visa Pajordanė ėjo pas jį.
6 Žmonės buvo jo krikštijami Jordano upėje ir išpažindavo savo nuodėmes.
7 Pamatęs daug fariziejų ir sadukiejų, einančių pas jį krikštytis, jis jiems sakė: „Angių išperos, kas perspėjo jus bėgti nuo ateinančios rūstybės?
8 Duokite vaisių, vertų atgailos!
9 Ir nebandykite ramintis: ‘Mūsų tėvas – Abraomas’. Aš jums sakau, kad Dievas gali pažadinti Abraomui vaikų iš šitų akmenų.
10 Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį.
11 Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi.
12 Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi“.
13 Tuomet Jėzus iš Galilėjos atėjo prie Jordano pas Joną krikštytis.
Iš čia aiškiai matosi kada ateina Dievo gailestingumas , tam yra sąlyga !!! NUOŠIRDI ATGAILA. Kitokiu atvėju, kaip mes matome iš biblijos nepadariusiems nuoširdžios atgalos, gailestigumo nėra visi eis į pragarą.
Šiuolaikinėje krikščionybėje šėtonas įmaišė savo supratimą, kad tikintis turi visiems viską atleiti, mato nuodėme savo brolyje turi tylėti, melstis už jį ir atleisti, tai ir yra gailestingumas.
Atleiskti, bet gyvenime nei mes, nei kiti žmonės taip nesielgia. Kad galėtume atleisti, nusidėjes žmogus turi atidaryti duris ir išleisti - išpažinti savo nuodėmes. Jeigu jis to nepadaro, o mes matydami sakome, kad jam atleidžiam ir nepasakom jam apie jo nuodėmes, mes tampame nusikaltimo bendrininkai !!!
Pažiūrėkit dar kartą ką sako, Jonas krikštytojas: Duokite vaisių, vertų atgailos!
Tik tokie vaisiai verti atgailos. Tik po tokios atgailos, Dievo gailestingumas gali veikti.
Dėja, krikščionybėje šėtonas gailestingumo sąvoką iškreipė taip, kad nesvarbu ką daro brolis tu turi būti jam gailestingas ir nieko nematyti, toliau jam gražiai šypsotis, nes kitokiu atvėju tu teisi, tu kritikuoji ir t.t. Ir negana to, tu neturi meilės.
O dabar pereikime prie sąvokos MEILĖ. Visai neseniai perskaičiau vieną straipsnį, kuriame buvo parašyta:
Meilė visada pasiruošusi atleisti. Tam nėra jokių išimčių, nes meilei nėra jokių sąlygų. Meilei nėra ribų. Mes patys jas nustatome savo žmogišku mąstymu.
Ir tuo pagrindu parašytas visas straipsnis.
Klausimas: AR TIKRAI MEILĖJE NĖRA JOKIŲ RIBŲ ?
Skaitom mėgstama biblijos vietą, kurią laaabai mėgsta skaityti ir iškraipyti netikri mokytojai, Iškraipant šio skyriaus prasme pastatyti daugelio konfesijų ir denominacijų mokymai. Šiuo skyriumi bandoma užčiaupti, bet ką kas bando sakyti tiesą, ypač tuos, kurie elgiasi kaip pasakė net farizėjai:
Luko 20:21 Taigi jie klausė Jį: „Mokytojau, mes žinome, kad Tu kalbi ir mokai teisingai. Tu neatsižvelgi į asmenis, bet mokai Dievo kelio, kaip reikalauja tiesa.
Kaip suvokė Petras:
Apaštalų darbai 10:34 Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų dabar suprantu, kad Dievas neatsižvelgia į asmenis.
Kaip mokino Paulius:
I Timotiejui 5:21 Aš įsakau tau Dievo, Viešpaties Jėzaus Kristaus ir išrinktųjų angelų akivaizdoje, kad laikytumeis šitų nurodymų be išankstinio nusistatymo ir neatsižvelgdamas į asmenis.
Ir kaip užtvirtino Jokūbas. Pažiūrėkite kokį tikėjimą turime mes turėti ?
Jokūbo 2:1 Mano broliai, turėkite mūsų Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis.
Taigi griškime prie klausimo: AR TIKRAI MEILĖJE NĖRA JOKIŲ RIBŲ ?
Skaitome:
1Kor.13:1 Jeigu aš kalbu žmonių ir angelų kalbomis, bet neturiu meilės, esu kaip skambantis varis ar žvangantys cimbolai.
2 Ir jei turiu pranašavimo dovaną ir suprantu visas paslaptis, ir turiu visą pažinimą; jei turiu visą tikėjimą, kad galiu kalnus perkelti, tačiau neturiu meilės, esu niekas.
3 Ir jei išdalinu vargšams pamaitinti visa, ką turiu, ir jeigu atiduodu savo kūną sudeginti, bet neturiu meilės, – man nėra iš to jokios naudos.
4 Meilė kantri ir maloni, meilė nepavydi; meilė nesigiria ir neišpuiksta
5 Ji nesielgia nepadoriai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, nemąsto piktai,
6 nesidžiaugia neteisybe, džiaugiasi tiesa;
Argi tai ne ribos nurodytos 4-6 eilutėse ?
7 visa pakenčia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.
Taip meilė viską ištveria, ji viliasi, kad mes atsipeikėsime ji ištveria mūsų netobulumus, bet kaip matome ir iš seno testamento iki tam tikros ribos, kurią peržengus, buvo tauta baudžiama ir tautai, kuri nepakluso Dievui buvo pasakyta jūs neįeisite į pažadėtąją žemę.
8 Meilė niekada nesibaigia. Baigsis pranašystės, paliaus kalbos, išnyks pažinimas,
9 nes mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.
10 Bet kai ateis tobulumas, tai, kas iš dalies, pasibaigs.
11 Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, supratau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, bet tapęs vyru, palikau tai, kas vaikiška.
12 Dabar mes matome kaip per stiklą, miglotai, bet tada – veidas į veidą. Dabar žinau iš dalies, bet tada pažinsiu, kaip ir pats esu pažintas.
13 Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia iš jų yra meilė.
O ar yra meilės ribos naujajame testamente ?
2Jn.1:1 Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą, –
2 dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.
3 Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.
4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.
Meilės riba yra tiesa !!! ST meilė buvo įstatyta į įstatymo ribas, o dabar į tiesos ribas 1 Kor13:10 Bet kai ateis tobulumas,... Tobulumas tai yra tada kai mes gyvename visiškoje tiesoje tik tada mes išmokstame mylėti tobulai, tik tada kai mes broliai ir sesės gyvename tiesoje, tada meilei nėra jokių ribų, tokia yra tobulybė, apie kurios atėjimą kalba Paulius.
Jonas sako, aš myliu tiesoje ir ne tik jis vienas, bet visi kurie pažino tiesą. Negali būti, myliu ir meluoju !!! Tiesa ir meilė yra neatskiriama. TIESA IR YRA MEILĖ.
5 O dabar prašau tave, ponia, – ne kaip rašydamas naują įsakymą, bet kaip tą, kurį turėjome nuo pradžios, – kad mylėtume vieni kitus.
6 O meilė – tai gyventi pagal Jo įsakymus. Toks ir yra įsakymas, kurį girdėjote nuo pradžios: kad gyventumėte pagal jį.
Pasirodo nuo pat pradžios mes turėjome vienitelį ir tą patį įsakymą gyventi pagal tiesos įsakymus.
7 Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. Toks yra apgavikas ir antikristas.
Kodėl čia skamba perspėjimas !!! O gi todėl, kad meilės sąvoka daugybė suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Kristaus , t.y. negyvena pagal meilės tiesoje isakymą. Iš paskutinio sakinio mes matome, kad apgavikas yra antikristas, tai yra tas, kuris apsimeta Kristumi, bet toks nėra.
8 Žiūrėkime savęs, kad neprarastume, ką esame nuveikę, bet kad gautume visą atlygį.
9 Kas tik peržengia ribą ir nesilaiko Kristaus mokymo, neturi Dievo. Kas laikosi Kristaus mokymo, tas turi ir Tėvą, ir Sūnų.
O čia mes matome ribą. Kuris kitais žodžiais sako: Kas nesilaiko meilės tiesoje mokymo neturi Dievo, o kas laikosi Kristaus tai yra meilės tiesoje mokymo tas..., tik tas turi ...
10 Jei kas ateina pas jus ir neatsineša šio mokymo, to nepriimkite į savo namus ir nesveikinkite,
11 nes, kas jį sveikina, dalyvauja jo piktuose darbuose.
Štai ką mes turime daryti su tais, kurie neatsineša meilės tiesoje mokymo !!!
12 Turėčiau dar daug ką jums parašyti, bet nenoriu to daryti ant papiruso ir rašalu. Aš tikiuosi pas jus atvykti ir pasikalbėti iš lūpų į lūpas, kad mūsų džiaugsmas būtų tobulas.
13 Tave sveikina išrinktosios tavo sesers vaikai. Amen.
Ar mes tikrai taip elgiamės ? Ne, nes antikristo iškraipytas mokymas tiesiog veši krikščionybėje. Kaip ir meilės ir gailestingumo ir daugelis kitų sąvokų. Meilė be tiesos, kuri neturi ribų yra vienas ir populiariausių iškraipymų. Meilė be tiesos neuždengs ne vienos nuodėmės.
O meilė tiesoje ji nėra patogi mūsų kūnui, nes pradžioje ji aštrus kalavijas, kuris pjauna mūsų nuodėmių pūlinius sakydamas tiesą, o tik po to jeigu mes suvokiame savo nuodėmes ir jas NUOŠIRDŽIAI išpažįstame, tada ateina tobula meilė , kuri gydo.
Pažiūrėkime, ką pasakė Jėzus farizėjams Mt 23 skyriuje ? O jeigu mes priimsime už tiesą tą frazę :
Meilė visada pasiruošusi atleisti. Tam nėra jokių išimčių, nes meilei nėra jokių sąlygų. Meilei nėra ribų. Mes patys jas nustatome savo žmogišku mąstymu.
Tai ar Jėzus turėjo taip elgtis ir kalbėti ? Ar Jonas krikštytojas turėjo teisę taip nepagarbiai kalbėti su farizėjais, kurie atėjo krikštytis ?
Jėzus pjovė tiesa per farizėjų pūlinį ir neatsižvelgė į jokius aukštesnius asmenis, Paulius aiškiai pasakė man aukštesni asmenys nieko nedavė.
Jėzus ir mokiniai suprato meilės ribas ir nedrįso tų ribų peržengti ir iš meilės be tiesos padaryti tolerancijos antikristo mokymą.
Toks mokymas yra įtvirtintas šiuolaikėse bažnyčiose, tokių straipsnių ar pamokslų apie "meile" be ribų pilnos bažnyčios. Tolerancija reikalauja pakęsti nuodėme ir ji neturi ribų, nors kaip žinom liberalios pakraipos žmonės nori, kad toleruotų jų požiūri, bet kitų požiūrio jie netorleruos, taip ir vadinamose bažnyčiose, mes matome per tokius mokymus yra įtvirtinama tolerancija nuodėmei. Ir dažniausiai įtvirtinama tolerancija vyresniųjų nuodėmėms.
Paskaitykim visą skyrių ar Jėzaus išsakyti žodžiai farizėjams, būtų priimti šiuolaikinėse bažnyčiose ? Ne jie nebūtų priimti, toks pasisakymas iš karto būtų pasmerktas ir pasakytų, kad jis neturi meilės.
Mato 23:1 Tuomet Jėzus ėmė kalbėti minioms ir savo mokiniams:
2 „Į Mozės krasę atsisėdo Rašto žinovai ir fariziejai.
3 Todėl visko, ko jie liepia jums laikytis, laikykitės ir vykdykite, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro.
4 Jie riša sunkias, nepanešamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti.
5 Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų kutus.
6 Jie mėgsta garbės vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose,
7 mėgsta sveikinimus aikštėse ir, kad žmonės juos vadintų ‘Rabi, Rabi’.
8 Bet jūs nesivadinkite ‘Rabi’, nes vienas yra jūsų Mokytojas – Kristus, o jūs visi esate broliai.
9 Ir nė vieno žemėje nevadinkite tėvu, nes vienas jūsų Tėvas, kuris yra danguje.
10 Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes vienas jūsų Mokytojas – Kristus.
11 Kas iš jūsų didžiausias, tebūna jums tarnas.
12 Ir kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas.
13 Bet vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs užrakinate žmonėms dangaus karalystę ir nei patys neinate, nei į ją einantiems neleidžiate įeiti.
14 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs suryjate našlių namus ir dedatės kalbą ilgas maldas, todėl gausite dar didesnį pasmerkimą.
15 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs keliaujate per jūrą ir sausumą, kad laimėtumėte vieną naujatikį, ir kai jis tokiu tampa, jūs padarote iš jo pragaro vaiką, dvigubai blogesnį už jus pačius.
16 Vargas jums, aklieji vadai, kurie sakote: ‘Jei kas prisiektų šventykla, tai nieko, o jei kas prisiektų šventyklos auksu, tai jis įsipareigoja’.
17 Kvaili jūs ir akli! Kas gi didesnis – auksas ar šventykla, kuri pašventina auksą?
18 Arba vėl sakote: ‘Jei kas prisiektų aukuru, tai nieko, o jei kas prisiektų atnaša ant aukuro, tai jis įsipareigoja’.
19 Kvaili ir akli! Kas gi didesnis – atnaša ar aukuras, kuris pašventina atnašą?
20 Todėl, kas prisiekia aukuru, prisiekia juo ir viskuo, kas ant jo padėta,
21 o kas prisiekia šventykla, prisiekia ja ir Tuo, kuris joje gyvena.
22 Ir kas prisiekia dangumi, prisiekia Dievo sostu ir Tuo, kuris jame sėdi.
23 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs duodate dešimtinę nuo mėtų, krapų ir kmynų, o paliekate, kas Įstatyme svarbiau, – teisingumą, gailestingumą ir tikėjimą. Tai turite daryti ir ano nepalikti!
24 Akli vadai, jūs iškošiate uodą, o praryjate kupranugarį.
25 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesusilaikymo.
26 Aklas fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė!
27 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs panašūs į pabaltintus kapus, kurie iš paviršiaus atrodo gražiai, o viduje pilni numirėlių kaulų ir visokių nešvarumų.
28 Taip ir jūs iš paviršiaus atrodote žmonėms teisūs, o viduje esate pilni veidmainystės ir nedorumo.
29 Vargas jums, veidmainiai Rašto žinovai ir fariziejai! Nes jūs statote pranašams antkapius, puošiate teisiųjų kapus
30 ir sakote: ‘Jei būtume gyvenę savo protėvių dienomis, nebūtume kartu su jais susitepę pranašų krauju’.
31 Taigi jūs patys prieš save liudijate, jog esate pranašų žudytojų vaikai.
32 Pripildykite tad savo tėvų saiką!
33 Gyvatės! Angių išperos! Kaip jūs ištrūksite nuo pasmerkimo į pragarą?!
34 Todėl štai siunčiu pas jus pranašų, išminčių ir Rašto žinovų. Vienus iš jų užmušite ir nukryžiuosite, kitus plaksite savo sinagogose ir persekiosite nuo miesto iki miesto,
35 kad ant jūsų kristų visas teisus kraujas, pralietas žemėje, pradedant teisiojo Abelio krauju ir baigiant krauju Barachijo sūnaus Zacharijo, kurį nužudėte tarp šventyklos ir aukuro.
36 Iš tiesų sakau jums: visa tai ištiks šitą kartą“.
37 „Jeruzale, Jeruzale! Tu žudai pranašus ir užmėtai akmenimis tuos, kurie pas tave siųsti. Kiek kartų norėjau surinkti tavo vaikus, kaip višta surenka savo viščiukus po sparnais, o tu nenorėjai!
38 Štai jūsų namai jums paliekami tušti.
39 Ir sakau jums: nuo dabar jūs manęs nebematysite, kol tarsite: ‘Palaimintas Tas, kuris ateina Viešpaties vardu!’ „
Čia mes matome tikrąją Dievo meile tiesoje, kuri turi riba.
1Pt.4:1 Kadangi Kristus kentėjo kūnu už mus, tai ir jūs apsiginkluokite ta pačia mintimi, – nes kas kenčia kūnu, tas pametė nuodėmę,
2 kad likusį laiką kūne gyventų nebe žmonių aistromis, o Dievo valia.
3 Gana, kad praėjusį laiką buvome pasidavę pagonių valiai ir gyvenome gašliai, geidulingai, girtuokliavome, ūžavome, puotavome ir pasiduodavome bjaurioms stabmeldystėms.
4 Todėl jiems stebėtina, kad jūs nebebėgate kartu su jais pasinerti į tą patį ištvirkimo potvynį, ir jie piktžodžiauja.
5 Jie turės duoti apyskaitą Tam, kuris pasiruošęs teisti gyvuosius ir mirusiuosius.
6 Todėl buvo paskelbta Evangelija ir mirusiems, kad jie, nors ir nuteisti kūne kaip žmonės, gyventų dvasia kaip Dievas.
7 Visų dalykų galas arti. Todėl būkite blaivūs ir budėkite maldose.
8 Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių.
GAUSYBE, bet ne visas !!! O kad uždengtų daugybe, mes turime būti ne tolerantiški nuodėmėms, bet gyventi pagal Dievo valia, o jo valia mylėti taip kaip mylėjo Jėzus, TIESOJE.
9 Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo.
10 Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana.
11 Jei kas kalba, tekalba kaip Dievo žodžius; jei kas tarnauja, tegul tarnauja pagal Dievo teikiamus sugebėjimus, kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų pašlovintas Dievas. Jam šlovė ir valdžia per amžių amžius! Amen.
12 Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista, nes taip darosi jums išbandyti.
13 Verčiau džiaukitės, dalyvaudami Kristaus kentėjimuose, kad ir tada, kai Jo šlovė apsireikš, galėtumėte džiūgauti dideliu džiaugsmu.
14 Jei jus užgaulioja dėl Jėzaus vardo, – jūs palaiminti, nes šlovės ir Dievo Dvasia ilsisi ant jūsų. Jų Ji keikiama, o jūsų – šlovinama.
15 Tik tegul niekas iš jūsų nekenčia kaip žmogžudys, vagis, piktadarys ar įkyruolis, besikišąs į kitų reikalus.
16 Bet jei kenčia kaip krikščionis, tegul nesigėdija, o tešlovina dėl to Dievą.
17 Nes jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų; ir jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?!
18 Ir „jeigu teisusis vos ne vos išsigelbės, tai kur pasidės bedievis ir nusidėjėlis!“
19 Todėl tie, kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas Jam, ištikimajam Kūrėjui, darydami gera.
Jūs suvokiat ? Teisusis vos ne vos išsigebės !!! Tolerancija nuodėmei niekaip nepadės išsigebėti. O didelė dauguma tikinčiųjų, būtent daugybe metų tokių pamokslų klauso ir tiesiog isišaknyje tolerancijoje, kuri gimdo abejingumą, o abejigumas mirtį.
Matydami brolį ar sese darnat nuodėme, matydami melą, iškaipytą Dievo žodį, šmeižtą ir tylite nieko nesakote vyresniesiems, jūs tampate melo, Dievo žodžio iškraipymo, šmeižto bendrininkai.
Taip elgdamiesi jūs tikitės būti išgelbėti ? Pasižiūrėkite į ST ar tokie tikintieji buvo išgelbėti ?! Ne.
Romiečiams 6:15 Tai ką? Gal darysime nuodėmes, jei esame ne įstatymo, bet malonės valdžioje? Jokiu būdu!
Ar jūs galvojate, kad tokia tolerancija yra ne nuodėmė ? Jūs klystate ir patys tai suprantate kuo puikiausiai. Nes savo šeimoje, jeigu kas nors daro negerai ypač vaikai jūs netylite, kai matote akivaizdų blogį psasulyje irgi netylite. Tikintieji, kurie taip elgiasi daro nuodėme ir malonė jūsų neišgelbės kaip teigia kai kuriose bažnyčiose. Nes malonė visada eina su tiesa.
1Pt1:1 Petras, Jėzaus Kristaus apaštalas, ateiviams, pasklidusiems Ponte, Galatijoje, Kapadokijoje, Azijoje ir Bitinijoje,
2 išrinktiems išankstiniu Dievo Tėvo numatymu, Dvasios pašventinimu, kad būtų klusnūs ir apšlakstyti Jėzaus Kristaus krauju. Tepadaugėja jums malonė ir ramybė!
3 Tebūnie palaimintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris iš savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prikėlimu iš numirusių atgimdė mus gyvai vilčiai,
4 nenykstančiam, nesuteptam ir nevystančiam palikimui, kuris paruoštas jums danguje.
Mus iš numirusių prikėlė kokiai vilčiai, kokiam palikimui ? Susimastykit pagaliau !!!
1Pt 3:12 Viešpaties žvilgsnis lydi teisiuosius, ir Jo ausys girdi jų maldas, bet Viešpaties veidas – prieš darančius pikta“.
13 Kas gi jums pakenks, jei darysite gera?
14 Bet jei jums ir tektų kentėti už teisumą, – jūs palaiminti! „Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite“.
Petras aiškiai pasako, kur nukreiptas Viešpaties žvilgsnis ir tik jų maldas girdės Viešpats, o ne todėl, kad jūs lankote taip vadinama bažnyčia, sėdite klausote iškraipyto tolerancija žodžio. Gera daryti, tai kalbėti tiesą tam, kad velnias, kuris yra melas nevišpatautų Dievo bažnyčioje.
1Pt1:20 Jis buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais paskutiniais laikais jums,
21 per Jį įtikėjusiems Dievą, kuris prikėlė Jį iš numirusių ir suteikė Jam šlovę, kad jūs tikėtumėte ir viltumėtės Dievu.
22 Nuskaidrinę savo sielas Dvasia klusnumu tiesai dėl neveidmainiškos brolių meilės, karštai iš tyros širdies mylėkite vieni kitus.
Klusnumu tiesai nuskaidrinti reikia. O kad nuskaidrinti reiks pereiti per išbadymus. Ne veidmainiška meilė įmanoma tik tiesoje !!! Tyra šidis, tai ta kuri netoleruoja jokio melo.
Štai kada Dievas yra malonigas :
1Pt2:1 Taigi, atmetę visokį blogį, visokią klastą ir veidmainystes, pavyduliavimus ir visokias apkalbas,
2 lyg naujagimiai trokškite tyro žodžio pieno, kad nuo jo augtumėte išgelbėjimui,
3 jeigu tikrai paragavote, koks Viešpats yra maloningas.
Apkalbos tai melagingos informacijos apie asmenį pateikimas kitam ar kitiems asmenis. Tiesos sakymas matant brolį ar sese nusidedant nėra apkalbos. Kodėl tai pabrėžiu, nes būtent toks iškreiptas suvokimas yra įtvirtintas bažnyčiose.
10 Seniau ne tauta, dabar Dievo tauta, seniau neradę gailestingumo, dabar jį suradę.
Kodėl pagonys tapo Dievo tauta ir rado Dievo gailestingumą ? Nes atgailavo nuoširdžiai ir pamilo tiesą visa savo širdimi ir visa siela ir protu.
16 Elkitės kaip laisvi; ne kaip tie, kurie laisve pridengia blogį, bet kaip Dievo tarnai.
Vat būtent jūsų bažnyčiose yra pridengiamas melas, iškreiptas žodis ir nuodėmės prisidengiant Dievo žodžiu. Jūs sakysite ne tai ne mano bažnyčioje. Ar tikrai ? Jeigu jūs sekate konfesiniu ar denominaciniu mokymu, jūs jau apgautas ir ten iškreipta Dievo laisve pridengiamas blogis, kuris beveik 100 proc daromas vyresniųjų. Nes net iš ST matome, karalių laikais, viskas priklausydavo nuo karaliaus, visa tauta klausydavo ne Dievo, o karaliaus. Jeigu karalius paklusdavo Dievui tai ir tauta per karalių paklusdavo Dievui, jeigu karalius nusidėdavo tai ir tauta nusidėdavo ir niekas neprištaraudavo karaliui ir nepasakydavo, kad karaliau negerai darai išskyrus pranašus, kurie dažniausia būdavo dėl tokio nepagarbaus elgiasio su karaliumi uždaromi į kalejimus išvaromi iš tautos ir t.t.TAip ir šiais laikais analogiškai.
1Sam.8:4 Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą
5 ir sakė jam: „Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose“.
6 Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: „Duok mums karalių, kuris mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.
7 O Viešpats jam atsakė: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.
Taip ir šiais laikais mes turime pilna karaliuku ir jų karalysčių, kuriose kalbamas iškreiptas tolerancija Dievo žodis, kuri jie vadina Dievo meile. Nes toks sąvokos iškreipimas, jiems leidžia daryti, labai dideles nuodėmes. Nes niekas nieko negali jiems pasakyti, nes žmogus su iškreitu meilės suvokimu tylės, nes bijos būti teisėju, kritiku, apaklbėtoju. Atminkit vieną, teisimas visada turi galutinį nuosprendį, o tiesos žodžio sakymo tikslas, neįsileisti nuodėmės, melo. Tiesa sakė visi pranašai, Jėzus ir apštalai ir jie nebuvo teisėjais, pranašai parašyta perspėdinėjo tautą. Jeigu matydavo juos nusidedant tai jie ir sakydavo SOS nuodėmė. Tai ne teisimas, o perspėjimas.
Noriu jus perspėti, kai klausote ar skaitote tokius pamosklus apie meile ir neakcentuojama meilė tiesoje, beveik visada tokie straipsniai yra skirti pavergti žmones. Tokiais pamokslais ir straipsniais yra užkariaujamos nesusitupėjusių širdys, čia kaip meksikietiškuose serialuose.
Ir visada atsiminkite Dievo meilė yra beribė tik tiems, kurie gyvena tiesoje, visiems kitiems kurie napaklūsta tiesos istatymui jos turi ribas.
A.R.