Paskirk mums karalių...
Nuo pat pradžių, visada žydų tautoje valdė Dievas per pranašus ir paskirtus teiėjus, dėja Samuelio laikų pabaigoje, žmonės atstūmė Dievą i pasirinko kitokį valdymo modelį, kaip pas pagonis, kuriems karaliavo karalius.
1Samuelio 8:1 Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus.
2 Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis – Abija. Jie buvo teisėjai Beer Šeboje.
3 Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą.
4 Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą
5 ir sakė jam: „Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose“.
6 Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: „Duok mums karalių, kuris mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.
7 O Viešpats jam atsakė: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.
8 Taip jie elgėsi nuo tos dienos, kai juos išvedžiau iš Egipto, iki šios dienos. Jie palikdavo mane ir tarnaudavo kitiems dievams. Dabar jie ir tau daro tą patį.
9 Klausyk jų balso, tačiau iš anksto rimtai juos įspėk ir jiems paskelbk teises karaliaus, kuris jiems karaliaus“.
10 Žmonėms, kurie prašė karaliaus, Samuelis pasakė visa, ką Viešpats kalbėjo.
11 Ir jis sakė: „Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje.
12 Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams.
13 Jūsų dukterys gamins jam kvepalus ir bus virėjos bei kepėjos.
14 Geriausius jūsų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus jis atiduos savo tarnams.
15 Be to, jis ims jūsų pasėlių ir vynuogynų vaisių dešimtąją dalį ir atiduos savo valdininkams bei tarnams.
16 Jūsų tarnus ir tarnaites, geriausius jaunuolius ir jūsų asilus panaudos savo darbams.
17 Jis paims jūsų avių dešimtąją dalį, ir jūs būsite jo tarnai.
18 Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys“.
19 Tačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui ir sakė: „Mes norime turėti karalių,
20 kad būtume kaip visos kitos tautos, kad mūsų karalius mus teistų ir mums vadovautų kovose“.
21 Samuelis išklausė tautos žodžius ir perdavė juos Viešpačiui.
22 Ir Viešpats tarė Samueliui: „Klausyk jų balso ir paskirk jiems karalių“. Tada Samuelis tarė izraelitams: „Grįžkite kiekvienas į savo miestą“.
Kaip matome nors ir perspėti kas jų laukia, žmonės vis tiek pasirinko karalių, vietoje Dievo.
Kaip perspėjo Dievas žmonės taip ir buvo ir jeigu mes skaitysime toliau Samuelio, Karalių knygas ir toliau, mes matome, kad visas žmoni gyvenimas priklausė nuo karaliaus, jeigu karaliaus šidis būdavo toli nuo Dievo, tai ir tautos širdys būdavo toli nuo Dievo, jeigu karaliaus šidis būdavo paklusni Dievui, tai ir tauta būdavo linkusi prie Dievo. Skaitydami šitas knygas matome, kad tauta neturėjo jokio žodžio, jie tiesiog gyveno pagal karaliaus įsakymus. Jeigu ką kaltas karalius ne mes, nes tai jis priėmė tokį sprendimą. Tauta nesvarstydavo ar gera sprendimą priėmė karalius ar ne, jie tiesiog vykdė.
Karalių laikais labai atsirado labai daug netikrų pranašų, kurie kalbėdavo viską kas patiko karaliams, o vat tikri pranašai buvo atstumti, persakiojami ir mušami, laikomi kaleimuose, nes nekalbėjo to ko norėjo girdėti karalius, bet kalbėjo tai ką sakė Dievas.
Kaip yra šiais laikais ? O gi šiais laikais mes matome lygiai tą patį, kaip karalių laikais.
Ef.2:16 Jis viename kūne abejus sutaikino su Dievu per kryžių, kuriuo ir sugriovė priešiškumą.
17 Atėjęs Jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti,
18 nes per Jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo viena Dvasia.
19 Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai,
20 pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų,
21 ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje,
22 ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.
Štai kokią struktūrą paliko Jėzus musm krikščionims, bet dėja mes tokios struktūros neturim šiuolaikinėje krikščionybėje, mes turim tokią pat struktūra, kai žmonės Samuelio laikais atsižadėjo Dievo valdžios per pranašus ir pasirinko žmonių karallius. Jeigu mes matome pranašus ar apaštalus tai jei didelėje daugumoje netikri, čiulba melą pastoriams bažnyčiose. Šių laikų pastoriai visiškai atitinka tų laikų karalius. Net ir žmonės bažnyčiuose elgiasi visiškai analogiškai, jie nenori pažinti Dievo, jiems užtenka to ką per pamokslus kalba - pasakoja, pastorius - karalius. Jie niekada netikrina ką kalba pastorius - karalius, ir visada sako amen, o jeigu amen pasiklydo visada karalius paklausia ar sutinkat ? ir visi draugiškai paskys amen. Ką jau ten kalbėti apie Jono prašymą :
I Jono 4:1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Šių laikų bažnyčiose niekas nieko netiria, nes jų pažinimas lygus kūdikių apie ką perspėjo Paulius:
Ef.4:10 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų.
11 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,
14 kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,
15 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.
14 eilutė !!! šiais laikais pilna kūdikių klausančių karalių - pastorių pasakų.
Žyd.5:11 Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, bet sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti.
12 Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio.
13 Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis.
14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.
JUK KIEKVIENAS, MAITINAMAS PIENU, DAR NEPATYRĘS TEISUMO ŽODYJE, NES TEBĖRA KŪDIKIS !!!
Subrendę yra tie, kurie turi patirtį gyvenanat teisumo žodyje, kurie neatsižvelgdami į asmenis kalba tiesą meilėje. Pažiūrėkite į Jono 2 ir 3 laiškų pradžią kuo džiaugiasi Jonas ?
2Jono 1:1 Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą, –
2 dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.
3 Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.
4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.
3Jono 1: 3 Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu vaikščioji tiesoje.
4 Neturiu didesnio džiaugsmo, kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje.
Pažinję tiesą ! gyvena tiesoje ! tai yra turi patirties gyvenant tiesoje ! Тe turint patirties klausant pastorių - karalių, ne lanakant bažnyčias ir konferencijas, ne turint pilną diplomų , įvaiurių ale krikščioniškų mokyklų ar universitetų, bet gyvenimo patirties gyvenent tiesoje. TAi teikia patį diodžiausią džiaugsmą ne tik Jonui Petrui ir Pauliui, bet visų pirma Jėzui.
2Pt.1:16 Juk mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę Jo didybę liudytojai.
17 Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš tobulybės šlovės nuskambėjo Jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.
18 Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno.
19 Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.
20 Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama,
21 nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.
Petras dar pabrėžia saugotis gudrių pasakų ir paaiškina ir patvirtina iš kur jie gavo evangelijos žodį. Dar pabrėžia ant kiek yra svarbus pranašų vaidmuo. Ir kad tikintis turi laikytis ne pastorių - karalių bažnytinio mokymo, bet laikydamiesi Jo - Kristaus. Ir paaiškina dėl pranašysčių kokios yra tikros. Dėja pranšystės atėjusios žmogaus valia šių laikų tikintiesiems, kaip ir karalių laikų tikintiesiems labiau patinka, nes jos malonios kūniškai ausiai.
Mielieji, atmerkit akis, nebūkit kūdikiai, supratimu. Jeigu jūsų bažnyčiose nemokina pažiniti Kristaus, kad jūs butumėte savarnkiški, bėkit iš ten kuo toliau, kol nepražuvote. Išmokite gyventi Dieve - Tiesoje ir būkite savarnkiški tikintys turintys tvirtą pažinimą iš Viešpaties per Tiesos dvasią. Suvokite, kad nėra Dievo struktūroje aukštesnių asmenų, lyderių, ten mes matome tik tarnus, vergus ir kalinius, nes jie paiimti kaip pavyzdžiai, kad suprastumėte kaip jūs turite mylėti tiesą ir tikėti tiesa.
Jėzus perspėja apie netikrus veikėjus paskutiniais laikais:
Mr.13:19 Tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol, ir daugiau nebebus.
20 Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas.
21 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite,
22 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
23 Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau“.
Dėja nors mes žinome, kad paskutiniais laikais jų netgi padaugės, bet tų netikrų veikėjų mažai kas mato.
Nebūkite akli, išeikit iš tų karalysčių, atmerkit akis tiesoje ir neišsigąskite, bet šiuo siauru keliu eikite tik į priekį, vedami tiesos dvasios.
Būkit palaiminti. A.R.
Nuo pat pradžių, visada žydų tautoje valdė Dievas per pranašus ir paskirtus teiėjus, dėja Samuelio laikų pabaigoje, žmonės atstūmė Dievą i pasirinko kitokį valdymo modelį, kaip pas pagonis, kuriems karaliavo karalius.
1Samuelio 8:1 Kai Samuelis paseno, paskyrė teisėjais Izraelyje savo sūnus.
2 Jo pirmagimis sūnus buvo Joelis, o antrasis – Abija. Jie buvo teisėjai Beer Šeboje.
3 Tačiau jo sūnūs nevaikščiojo jo keliais, bet pasidavė godumui, imdavo kyšius ir iškreipdavo teisingumą.
4 Visi Izraelio vyresnieji susirinkę atėjo pas Samuelį į Ramą
5 ir sakė jam: „Tu pasenai, o tavo sūnūs nevaikšto tavo keliais. Paskirk mums karalių, kuris mus teistų, kaip yra visose tautose“.
6 Samueliui tokia kalba nepatiko, nes jie sakė: „Duok mums karalių, kuris mus teistų“. Ir Samuelis meldėsi Viešpačiui.
7 O Viešpats jam atsakė: „Klausyk tautos balso visame, ką jie tau sako. Juk ne tave jie atmetė, bet mane, kad jiems nekaraliaučiau.
8 Taip jie elgėsi nuo tos dienos, kai juos išvedžiau iš Egipto, iki šios dienos. Jie palikdavo mane ir tarnaudavo kitiems dievams. Dabar jie ir tau daro tą patį.
9 Klausyk jų balso, tačiau iš anksto rimtai juos įspėk ir jiems paskelbk teises karaliaus, kuris jiems karaliaus“.
10 Žmonėms, kurie prašė karaliaus, Samuelis pasakė visa, ką Viešpats kalbėjo.
11 Ir jis sakė: „Karalius, kuris jums karaliaus, paims jūsų sūnus ir paskirs prie savo kovos vežimų ir žirgų, ir jie turės bėgti jo vežimų priekyje.
12 Jis paskirs juos tūkstantininkais ir penkiasdešimtininkais; jie ars jo laukus, pjaus javus ir gamins ginklus bei reikmenis karo vežimams.
13 Jūsų dukterys gamins jam kvepalus ir bus virėjos bei kepėjos.
14 Geriausius jūsų laukus, vynuogynus ir alyvmedžių sodus jis atiduos savo tarnams.
15 Be to, jis ims jūsų pasėlių ir vynuogynų vaisių dešimtąją dalį ir atiduos savo valdininkams bei tarnams.
16 Jūsų tarnus ir tarnaites, geriausius jaunuolius ir jūsų asilus panaudos savo darbams.
17 Jis paims jūsų avių dešimtąją dalį, ir jūs būsite jo tarnai.
18 Tada jūs šauksite dėl karaliaus, kurį išsirinkote, bet Viešpats jūsų neišklausys“.
19 Tačiau tauta atsisakė paklusti Samuelio balsui ir sakė: „Mes norime turėti karalių,
20 kad būtume kaip visos kitos tautos, kad mūsų karalius mus teistų ir mums vadovautų kovose“.
21 Samuelis išklausė tautos žodžius ir perdavė juos Viešpačiui.
22 Ir Viešpats tarė Samueliui: „Klausyk jų balso ir paskirk jiems karalių“. Tada Samuelis tarė izraelitams: „Grįžkite kiekvienas į savo miestą“.
Kaip matome nors ir perspėti kas jų laukia, žmonės vis tiek pasirinko karalių, vietoje Dievo.
Kaip perspėjo Dievas žmonės taip ir buvo ir jeigu mes skaitysime toliau Samuelio, Karalių knygas ir toliau, mes matome, kad visas žmoni gyvenimas priklausė nuo karaliaus, jeigu karaliaus šidis būdavo toli nuo Dievo, tai ir tautos širdys būdavo toli nuo Dievo, jeigu karaliaus šidis būdavo paklusni Dievui, tai ir tauta būdavo linkusi prie Dievo. Skaitydami šitas knygas matome, kad tauta neturėjo jokio žodžio, jie tiesiog gyveno pagal karaliaus įsakymus. Jeigu ką kaltas karalius ne mes, nes tai jis priėmė tokį sprendimą. Tauta nesvarstydavo ar gera sprendimą priėmė karalius ar ne, jie tiesiog vykdė.
Karalių laikais labai atsirado labai daug netikrų pranašų, kurie kalbėdavo viską kas patiko karaliams, o vat tikri pranašai buvo atstumti, persakiojami ir mušami, laikomi kaleimuose, nes nekalbėjo to ko norėjo girdėti karalius, bet kalbėjo tai ką sakė Dievas.
Kaip yra šiais laikais ? O gi šiais laikais mes matome lygiai tą patį, kaip karalių laikais.
Ef.2:16 Jis viename kūne abejus sutaikino su Dievu per kryžių, kuriuo ir sugriovė priešiškumą.
17 Atėjęs Jis skelbė taiką jums, kurie buvote toli, ir tiems, kurie buvo arti,
18 nes per Jį vieni ir kiti galime prieiti prie Tėvo viena Dvasia.
19 Todėl jūs jau nebesate pašaliniai nei svetimšaliai, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai,
20 pastatyti ant apaštalų ir pranašų pamato, turintys kertiniu akmeniu patį Jėzų Kristų,
21 ant kurio darniai auga visas pastatas į šventą šventyklą Viešpatyje,
22 ant kurio ir jūs esate drauge statomi kaip Dievo buveinė Dvasioje.
Štai kokią struktūrą paliko Jėzus musm krikščionims, bet dėja mes tokios struktūros neturim šiuolaikinėje krikščionybėje, mes turim tokią pat struktūra, kai žmonės Samuelio laikais atsižadėjo Dievo valdžios per pranašus ir pasirinko žmonių karallius. Jeigu mes matome pranašus ar apaštalus tai jei didelėje daugumoje netikri, čiulba melą pastoriams bažnyčiose. Šių laikų pastoriai visiškai atitinka tų laikų karalius. Net ir žmonės bažnyčiuose elgiasi visiškai analogiškai, jie nenori pažinti Dievo, jiems užtenka to ką per pamokslus kalba - pasakoja, pastorius - karalius. Jie niekada netikrina ką kalba pastorius - karalius, ir visada sako amen, o jeigu amen pasiklydo visada karalius paklausia ar sutinkat ? ir visi draugiškai paskys amen. Ką jau ten kalbėti apie Jono prašymą :
I Jono 4:1 Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrų pranašų.
Šių laikų bažnyčiose niekas nieko netiria, nes jų pažinimas lygus kūdikių apie ką perspėjo Paulius:
Ef.4:10 Tas, kuris nužengė, yra ir Tas, kuris iškilo aukščiau už visus dangus, kad visa užpildytų.
11 Ir Jis paskyrė vienus apaštalais, kitus pranašais, evangelistais, ganytojais ir mokytojais,
12 kad išlavintų šventuosius tarnavimo darbui, Kristaus kūno ugdymui,
13 kol mes visi pasieksime tikėjimo vienybę ir Dievo Sūnaus pažinimą, tobulai subręsime iki Kristaus amžiaus pilnatvės saiko,
14 kad daugiau nebebūtume kūdikiai, siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjo, žmonių apgaulės, gudrumo, vedančio į paklydimą,
15 bet, kalbėdami tiesą meilėje, augtume visame kame į Jį, kuris yra galva – Kristus.
14 eilutė !!! šiais laikais pilna kūdikių klausančių karalių - pastorių pasakų.
Žyd.5:11 Apie tai mums reikėtų daug kalbėti, bet sunku jums išaiškinti, nes pasidarėte nerangūs klausyti.
12 Ir nors, žiūrint laiko, jūs jau turėtumėte būti mokytojai, iš tiesų reikia, kad jus vėl kas nors pamokytų Dievo žodžio pagrindų. Jūs tapote tokie, kuriems reikia pieno, o ne stipraus valgio.
13 Juk kiekvienas, maitinamas pienu, dar nepatyręs teisumo žodyje, nes tebėra kūdikis.
14 Tik subrendusiems dera stiprus maistas – tiems, kurie pratybomis išlavino savo pojūčius, kad atskirtų gera nuo blogo.
JUK KIEKVIENAS, MAITINAMAS PIENU, DAR NEPATYRĘS TEISUMO ŽODYJE, NES TEBĖRA KŪDIKIS !!!
Subrendę yra tie, kurie turi patirtį gyvenanat teisumo žodyje, kurie neatsižvelgdami į asmenis kalba tiesą meilėje. Pažiūrėkite į Jono 2 ir 3 laiškų pradžią kuo džiaugiasi Jonas ?
2Jono 1:1 Vyresnysis išrinktajai poniai ir jos vaikams, kuriuos aš myliu tiesoje, – ir ne tik aš vienas, bet ir visi, kurie yra pažinę tiesą, –
2 dėlei tiesos, pasiliekančios mumyse ir būsiančios su mumis per amžius.
3 Su jumis tebus malonė, gailestingumas, ramybė nuo Dievo Tėvo ir nuo Viešpaties Jėzaus Kristaus, Tėvo Sūnaus, tiesoje ir meilėje.
4 Labai nudžiugau, radęs tavųjų vaikų, vaikščiojančių tiesoje, kaip reikalauja iš Tėvo gautasis įsakymas.
3Jono 1: 3 Aš labai apsidžiaugiau, kai atvykę broliai paliudijo apie tavo tiesą, kaip tu vaikščioji tiesoje.
4 Neturiu didesnio džiaugsmo, kaip girdėti, jog mano vaikai gyvena tiesoje.
Pažinję tiesą ! gyvena tiesoje ! tai yra turi patirties gyvenant tiesoje ! Тe turint patirties klausant pastorių - karalių, ne lanakant bažnyčias ir konferencijas, ne turint pilną diplomų , įvaiurių ale krikščioniškų mokyklų ar universitetų, bet gyvenimo patirties gyvenent tiesoje. TAi teikia patį diodžiausią džiaugsmą ne tik Jonui Petrui ir Pauliui, bet visų pirma Jėzui.
2Pt.1:16 Juk mes skelbėme jums mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus galybę ir atėjimą, ne mėgdžiodami gudriai išgalvotas pasakas, bet kaip savo akimis matę Jo didybę liudytojai.
17 Jis gavo iš Dievo Tėvo garbę ir šlovę, kai iš tobulybės šlovės nuskambėjo Jam balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo Aš gėriuosi“.
18 Tą balsą mes girdėjome aidint iš dangaus, kai buvome su Juo ant šventojo kalno.
19 Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė žvaigždė.
20 Pirmiausia žinokite, kad jokia Rašto pranašystė negali būti savavališkai aiškinama,
21 nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės.
Petras dar pabrėžia saugotis gudrių pasakų ir paaiškina ir patvirtina iš kur jie gavo evangelijos žodį. Dar pabrėžia ant kiek yra svarbus pranašų vaidmuo. Ir kad tikintis turi laikytis ne pastorių - karalių bažnytinio mokymo, bet laikydamiesi Jo - Kristaus. Ir paaiškina dėl pranašysčių kokios yra tikros. Dėja pranšystės atėjusios žmogaus valia šių laikų tikintiesiems, kaip ir karalių laikų tikintiesiems labiau patinka, nes jos malonios kūniškai ausiai.
Mielieji, atmerkit akis, nebūkit kūdikiai, supratimu. Jeigu jūsų bažnyčiose nemokina pažiniti Kristaus, kad jūs butumėte savarnkiški, bėkit iš ten kuo toliau, kol nepražuvote. Išmokite gyventi Dieve - Tiesoje ir būkite savarnkiški tikintys turintys tvirtą pažinimą iš Viešpaties per Tiesos dvasią. Suvokite, kad nėra Dievo struktūroje aukštesnių asmenų, lyderių, ten mes matome tik tarnus, vergus ir kalinius, nes jie paiimti kaip pavyzdžiai, kad suprastumėte kaip jūs turite mylėti tiesą ir tikėti tiesa.
Jėzus perspėja apie netikrus veikėjus paskutiniais laikais:
Mr.13:19 Tomis dienomis bus toks suspaudimas, kokio nėra buvę nuo pradžios pasaulio, kurį Dievas sutvėrė, iki šiol, ir daugiau nebebus.
20 Ir, jeigu Viešpats nebūtų sutrumpinęs tų dienų, neišsigelbėtų nė vienas kūnas. Tačiau dėl išrinktųjų, kuriuos išsirinko, Jis sutrumpino tas dienas.
21 Jei tada kas nors jums sakys: ‘Štai čia Kristus’, arba: ‘Jis tenai!’, – netikėkite,
22 nes atsiras netikrų kristų ir netikrų pranašų. Jie darys ženklų ir stebuklų, kad suklaidintų, jei įmanoma, net išrinktuosius.
23 Todėl būkite atidūs; štai Aš jums iš anksto visa tai pasakiau“.
Dėja nors mes žinome, kad paskutiniais laikais jų netgi padaugės, bet tų netikrų veikėjų mažai kas mato.
Nebūkite akli, išeikit iš tų karalysčių, atmerkit akis tiesoje ir neišsigąskite, bet šiuo siauru keliu eikite tik į priekį, vedami tiesos dvasios.
Būkit palaiminti. A.R.
