Kam atiduodi garbę ir šlovę ?
Šiandiena kalbėjausi su vienu broliu ir mūsų pokalbis pakrypo apie dėkingumą. Jis pasakojo kaip jis dėkingas savo pastoriui, kuris daug padarė dėl jo kai jis dar buvo tikėjimo pradžioje ir kaip jis padėjo jį ištraukti iš nemalonių situacijų. Manau, kad kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turėjome tokių žmonių, kurie mums daug padėjo ir mes jiems labai dėkingi.
Bet Dievas, šiandiena per savo tiesos dvasią mano mintis pakreipė kita linkme. Man jau ilga laiką nedavė ramybės viena eilutė iš biblijos ir vis klausdavau, kodėl Jėzus būtent taip pasakė:
Mato 19:16 Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Mato 19:17 Jis jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.
Morkaus 10:18 Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Luko 18:19 Jėzus jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Kaip matome tas vienas Jėzų pavadino gerasis mokytojau, o Jėzus jam atsako klausimu ir teiginiu - atsakymu. Kodėl mane vadini geru ? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Man ilgai nedavė ramybės šis atsakymas kodėl ? Dabar turiu atsakymą apreiškimą.
Todėl, kad Jėzus kol buvo kūne, buvo priėmęs tarno vergo pozicija ir nedrįso lygintis su Dievu. Jis davė suprasti mums, kad tik tiesa t.y. Dievas yra geras, iš kitos pusės jis parodė, kokia turi būti tarno, vergo, kalinio pozicija, jis neprisiėmė jokios garbės ir šlovės atsakydamas būtent taip.
Todėl mes būdami Dievo tarnai, kaliniai, vergai, turime suprasti, kad kai mes kažką padarome gero kažkam, mes neturime prisiimti jokios šlovės ir garbės iš žmonių, nes mūsų atlyginimas yra danguje. Daugelis, tikinčiųjų, to nesupranta nors žino atrodo tai. Tas brolis su kuriuo kalbėjomės pasakojo kaip jis dėkingas pastoriui ir nė karto nepasakė, kad jis dėkingas Dievui. Bet juk pastorius tik tarnas, kalinys, vergas, jis tik atliko tai ką jam liepė atlikti šeimininkas. Visa šlovę mes turime atiduoti tik Dievui ir dėkoti Jam . Ir tokie Dievo tarnautojai turi suprasti tai ir nesileisti, kad juos aukštintų ir garbintų dėl to, kad jie atliko tik darbą kurį jiems pavedė aukštesnis asmuo.
Pvz.: verslininkas skyrė suma pinigų labdarai atlikti kažkokį darbą, padaro atlieka, kam yra dėkojama ? darbininkams ar verslininkui ? Aišku, kad verslininkui. Lygiai tas pats su, kokiu politiku, kuris išleido kažkokį įstatymą dėkojama jam, o ne tiems , kurie ruošė tą įstatymą rašė,spausdino ir t.t. Jiems buvo sumokėta ir viskas.
O mums Dievo tarnams irgi pasakyta, kad jūsų atlygis bus danguje. Ir tai mums pažadėjo ne, bet kas, bet pats Dievas, kuris yra Tiesa ir meilė. Ir mes tikėjimu turime priimti tokį atlygį.
Kodėl taip padaryta Dievo, o gi tam, kad niekas negalėtų priekaištauti ateityje, kitaip sakant pareikšti priekaišto, tam kuriam gera padarė. T.y., jeigu gero vykdytojas nusideda ir gero gavėjas perspėtų jį, kad jis negerai daro, negalėtų pasakyti, kad ko čia kišiesi aš tai tau padėjau, o tu čia man pretenzijas išsakai. Atsiminkit, ne mes darom gera, ne mes esame geri, bet tik vienas Dievas yra geras !!! Mes tik jo valios vykdytojai tarnai, vergai kaliniai.
Dėja, daugelis pastorių vyresniųjų jie pasiima visa šlovę ir garbę sau, jie nepriima vergo pozicijos. Sakysit netiesa ? Tiesa, pažiūrėkit, kaip yra keliami vyresnieji į viršų, kaip imami interviu kaip iš žvaigždžių. Nors jie cituoja tokias rašto vietas kaip :
Mato 20:27 ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
Bet jie tik cituoja, o esybe matome, kaip jie maudosi šlovės spinduliuose. Ne visi, bet ..
Aš nors atrodytų niekada neaukštinau žmogaus, bet mano gyvenime buvo atsiųsta ne vienas toks Dievo žmogus ir padėjo tiek daug, kad ... Iki šiol aš dėkingas jiems už jų paklusnumą, bet net tas, kuris tiek padėjo, kad turbūt turėčiau iki grabo lentos jam būti skolingas, niekada nepareiškė jokių pretenzijų, netgi tada, kai aš jam uždavinėjau, tikrai nepatogius klausimus, kodėl jis elgiasi mani manymu ne taip kaip turėtų elgtis.
Mes Dievo tarnai turime labai saugotis ir niekada neprisiimti jokios šlovės ir garbės sau, nes tie kurie prisiima ja pasiima ir atlygį, o tiems, kuriems mokamas atlyginimas už darbą čia žemėje skaitomas kaip skola ir atlyginimas nebus mokamas danguje.
Ef.6:7 Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
8 žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei daro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties.
Kol.3:23 Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
24 žinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą, – nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui.
Štai tokia turi būti kiekvieno tarnautojo pozicija, kurią turėjo Jėzus:
Lk.17:7 „Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?
8 Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?
9 Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.
10 Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ „.
Štai kur parodytas tikrasis nusižeminimas. Mes turime saugotis, kad nepriimtume jokios garbės ir šlovės, nes turime suprasti, kur mūsų atlygis ir kada. Mes turime kiekvienam, žmogui, kuriam pavedė Dievas padaryti gera ir kuris bando mus garbinti, paaiškinti visa tai, kad garbintų tik vieną gerą Dievą.
Taip padėkoti, reikia ir tai normalu, bet ne daugiau.
Būkit, supratingi ir išmintingi, telaimina jus vienintelis geras ir maloningas Dievas Jėzus Kristus.
Apreiškimą užrašė A.R.
Šiandiena kalbėjausi su vienu broliu ir mūsų pokalbis pakrypo apie dėkingumą. Jis pasakojo kaip jis dėkingas savo pastoriui, kuris daug padarė dėl jo kai jis dar buvo tikėjimo pradžioje ir kaip jis padėjo jį ištraukti iš nemalonių situacijų. Manau, kad kiekvienas iš mūsų savo gyvenime turėjome tokių žmonių, kurie mums daug padėjo ir mes jiems labai dėkingi.
Bet Dievas, šiandiena per savo tiesos dvasią mano mintis pakreipė kita linkme. Man jau ilga laiką nedavė ramybės viena eilutė iš biblijos ir vis klausdavau, kodėl Jėzus būtent taip pasakė:
Mato 19:16 Ir štai vienas, prie Jo priėjęs, klausė: „Gerasis Mokytojau, ką gero turiu daryti, kad turėčiau amžinąjį gyvenimą?“
Mato 19:17 Jis jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas. O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų“.
Morkaus 10:18 Jėzus jam tarė: „Kam vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Luko 18:19 Jėzus jam atsakė: „Kodėl vadini mane geru? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Kaip matome tas vienas Jėzų pavadino gerasis mokytojau, o Jėzus jam atsako klausimu ir teiginiu - atsakymu. Kodėl mane vadini geru ? Nė vieno nėra gero, tik vienas Dievas.
Man ilgai nedavė ramybės šis atsakymas kodėl ? Dabar turiu atsakymą apreiškimą.
Todėl, kad Jėzus kol buvo kūne, buvo priėmęs tarno vergo pozicija ir nedrįso lygintis su Dievu. Jis davė suprasti mums, kad tik tiesa t.y. Dievas yra geras, iš kitos pusės jis parodė, kokia turi būti tarno, vergo, kalinio pozicija, jis neprisiėmė jokios garbės ir šlovės atsakydamas būtent taip.
Todėl mes būdami Dievo tarnai, kaliniai, vergai, turime suprasti, kad kai mes kažką padarome gero kažkam, mes neturime prisiimti jokios šlovės ir garbės iš žmonių, nes mūsų atlyginimas yra danguje. Daugelis, tikinčiųjų, to nesupranta nors žino atrodo tai. Tas brolis su kuriuo kalbėjomės pasakojo kaip jis dėkingas pastoriui ir nė karto nepasakė, kad jis dėkingas Dievui. Bet juk pastorius tik tarnas, kalinys, vergas, jis tik atliko tai ką jam liepė atlikti šeimininkas. Visa šlovę mes turime atiduoti tik Dievui ir dėkoti Jam . Ir tokie Dievo tarnautojai turi suprasti tai ir nesileisti, kad juos aukštintų ir garbintų dėl to, kad jie atliko tik darbą kurį jiems pavedė aukštesnis asmuo.
Pvz.: verslininkas skyrė suma pinigų labdarai atlikti kažkokį darbą, padaro atlieka, kam yra dėkojama ? darbininkams ar verslininkui ? Aišku, kad verslininkui. Lygiai tas pats su, kokiu politiku, kuris išleido kažkokį įstatymą dėkojama jam, o ne tiems , kurie ruošė tą įstatymą rašė,spausdino ir t.t. Jiems buvo sumokėta ir viskas.
O mums Dievo tarnams irgi pasakyta, kad jūsų atlygis bus danguje. Ir tai mums pažadėjo ne, bet kas, bet pats Dievas, kuris yra Tiesa ir meilė. Ir mes tikėjimu turime priimti tokį atlygį.
Kodėl taip padaryta Dievo, o gi tam, kad niekas negalėtų priekaištauti ateityje, kitaip sakant pareikšti priekaišto, tam kuriam gera padarė. T.y., jeigu gero vykdytojas nusideda ir gero gavėjas perspėtų jį, kad jis negerai daro, negalėtų pasakyti, kad ko čia kišiesi aš tai tau padėjau, o tu čia man pretenzijas išsakai. Atsiminkit, ne mes darom gera, ne mes esame geri, bet tik vienas Dievas yra geras !!! Mes tik jo valios vykdytojai tarnai, vergai kaliniai.
Dėja, daugelis pastorių vyresniųjų jie pasiima visa šlovę ir garbę sau, jie nepriima vergo pozicijos. Sakysit netiesa ? Tiesa, pažiūrėkit, kaip yra keliami vyresnieji į viršų, kaip imami interviu kaip iš žvaigždžių. Nors jie cituoja tokias rašto vietas kaip :
Mato 20:27 ir kas nori būti pirmas tarp jūsų, tebūnie jūsų vergas.
Bet jie tik cituoja, o esybe matome, kaip jie maudosi šlovės spinduliuose. Ne visi, bet ..
Aš nors atrodytų niekada neaukštinau žmogaus, bet mano gyvenime buvo atsiųsta ne vienas toks Dievo žmogus ir padėjo tiek daug, kad ... Iki šiol aš dėkingas jiems už jų paklusnumą, bet net tas, kuris tiek padėjo, kad turbūt turėčiau iki grabo lentos jam būti skolingas, niekada nepareiškė jokių pretenzijų, netgi tada, kai aš jam uždavinėjau, tikrai nepatogius klausimus, kodėl jis elgiasi mani manymu ne taip kaip turėtų elgtis.
Mes Dievo tarnai turime labai saugotis ir niekada neprisiimti jokios šlovės ir garbės sau, nes tie kurie prisiima ja pasiima ir atlygį, o tiems, kuriems mokamas atlyginimas už darbą čia žemėje skaitomas kaip skola ir atlyginimas nebus mokamas danguje.
Ef.6:7 Noriai tarnaukite kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
8 žinodami, jog kiekvienas, tiek vergas, tiek laisvasis, jei daro ką gera, gaus atlyginimą iš Viešpaties.
Kol.3:23 Ir ką tik darytumėte, darykite iš širdies, kaip Viešpačiui, o ne žmonėms,
24 žinodami, kad iš Viešpaties gausite palikimą kaip atlyginimą, – nes jūs tarnaujate Viešpačiui Kristui.
Štai tokia turi būti kiekvieno tarnautojo pozicija, kurią turėjo Jėzus:
Lk.17:7 „Kas iš jūsų, turėdamas ariantį ar ganantį vergą, jam grįžus iš lauko, sakys: ‘Tuojau sėsk prie stalo’?
8 Argi nesakys jam: ‘Paruošk man vakarienę. Susijuosk ir patarnauk, kol aš valgysiu ir gersiu, o paskui tu pavalgysi ir atsigersi’?
9 Argi vergui dėkojama, kad jis atliko tai, kas jam liepta? Nemanau.
10 Taigi jūs, atlikę visa, kas jums pavesta, sakykite: ‘Esame nenaudingi vergai. Padarėme, ką privalėjome padaryti’ „.
Štai kur parodytas tikrasis nusižeminimas. Mes turime saugotis, kad nepriimtume jokios garbės ir šlovės, nes turime suprasti, kur mūsų atlygis ir kada. Mes turime kiekvienam, žmogui, kuriam pavedė Dievas padaryti gera ir kuris bando mus garbinti, paaiškinti visa tai, kad garbintų tik vieną gerą Dievą.
Taip padėkoti, reikia ir tai normalu, bet ne daugiau.
Būkit, supratingi ir išmintingi, telaimina jus vienintelis geras ir maloningas Dievas Jėzus Kristus.
Apreiškimą užrašė A.R.
