Ką darau darysiu toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti...
Antras skyrius korentiečiams tai Pauliaus skausmo laiškas, korentiečiams, kuriems jis buvo paskelbęs evangeliją. Iš šito laiško mes matome kiek daug skausmo ir pergyvenimo buvo Pauliaus širdyje ir 11 skyriuje mes matome kas tą skausmą ir pergyvenimą sukėlė.
1 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.
2 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.
3 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.
4 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.
Atkreipkime dėmesį, Paulius bijojo !, kad kaip gyvatė nesuvedžiotų korentiečių. Kodėl jis bijojo atsakymas 4 eilutėje, nes pas korentiečius užsukdavo ir kiti "tikintieji", kurie jiems skelbė evengeliją ir pasirodo jie priimdavo ramiai, bet kokį užklydėlį pasivadinusį Dievo apaštalu, kuris net nebuvo jiems skelbęs evangelijos ir pradėdavo skelbti kito Jėzaus evangeliją
5 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.
6 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.
Ir 5-6 eilutėse Paulius teisinasi prieš korentiečius, kuriems paskelbė evangeliją, atkreipdamas dėmesį į tai kas jau buvo korentiečims atpreikšta.
O sekančiose 7-14 eilutėse atkreipkime dėmesį į tai kokie tai buvo kito Jėzaus skelbėjai.
7 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?
8 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.
9 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta, bet kuria prasme.
10 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.
11 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!
7-9 eilutėse Paulius akcentuoja, kad jis skelbė jiems evangeliją už dyką, parodydamas, kad jį viskuo aprūpindavo kitos bažnyčios ir ne gana to jis dar pabrėžia, kad jsi to saugosis ir ateityje bet kokia prasme. Tai reiškia jis ne ėmė iš jų jokio atlyginimo ir neims ir ateityje. Ir 10 eilutėje jis galima sakyti prisiekia, kad tai yra tiesa.
12 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.
O vat 12 eilutė ir atskleidžia kokia tai buvo kitokia evangelija. Kodėl Paulius ne ėmė ir dar pasakė, kad ir ateityje neims jokio atlygio iš korentiečių "KAD NEGALĖTŲ PASITEISINTI NORINTYS PASITEISINTI, KAD KUO GIRIASI, JIE PASIRODYTŲ ESĄ TOKIE KAIP MES." Štai čia aiškiai matome, kodėl Paulius tris kartus 7-9 eilutėse pabrėžia kad jis ne ėmė ir neims jokio atlygio iš korentiečių ir nebus jiems našta, kad tuo jis ir skiriasi nuo :
13 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.
netikrų apaštalų apgaulingų darbininkų ! Kodėl jis juos vadina netikrais apaštalais ? Todėl, kad jų tikslas buvo ne paskelbti tikrąjį Jėzų, bet 2 skyriaus paskutinė eilutė pasako : 17 Mes neprekiaujame, KAIP DAUGELIS, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. Šiuolaikinę kalba tai buvo klestėjimo evangelijos skelbėjai ! Taip kaip matome jau ir tais laikais daugelis skelbė klestėjimo evangeliją, kaip ir šiais laikais.
Bet Paulius to nedarė. Aišku iškyla klausimas kodėl ? , juk parašyta: I Timotiejui 5:18 Juk Raštas sako: „Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų“, ir: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“. Todėl, kad 8 skyriuje matome jį aprūpino Makedonijos bažnyčios. Kodėl tad iš Makedonijos bažnyčių jis ėmė atlyginimą, o iš korentiečių Dieve saugok jokiu būdu ir dar tuo giriasi ?
O gi todėl, kad Makedonijos bažnyčios suprato, kodėl reikia dovanoti dalintis savo turtais ir net gi tai suprato, kad net "8 skyriuje1 Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms.
2 Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais.
3 Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru,
4 prašyte prašė mus, kad mes priimtume dovaną ir jų dalyvavimą tarnavime šventiesiems.
5 Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums."
dideli vargai bandė juos, bet jie vis tiek buvo kupini džiaugsmo kad gali dovanoti - dalintis savo vargo turtais tam, kad tik butų paskelbta evangelija korentiečiams ir pasižiūrėkite kaip jie aukojo visų pirma Viešpačiui tai yra našlaičiams, vargšams, našlėms, o tik paskui evangelijos skebėjams. Iš 4 eilutės matome, kad Paulius net nenorėjo imti iš jų matydamas jų didelius vargus, bet jie prašyte prašė juos priimti dovana, nes jie su visu nuoširdumu norėjo dalyvauti tarnavime švenietiems. Makedoniečiai suprato kodėl to reikėjo jie tai darė ne iš pareigos ar dėkingumo, kad jiems kažkas kažką pakalbėjo gražiai ir jiems patiko jų kalba, bet kad Jėzaus evangelija visų pirma rastų žmonių širdyse vietą, kad jie visų pirma suprastų, kaip ir makedoniečiai visa savo širdimi, o tik tada priimtų jų dovanas.
Korentiečiai to dar nebuvo supratę todėl Paulius ir ne ėmė jokio atlyginimo.
14 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.
O vien iš daugelio klestėjimo evangelijos skelbėjų ir paskelbė korentiečiams labai malonia gražią kletėjimo kitokio Jėzaus evangeliją ir aišku jie imdavo už tokį evangelijos skelbimą užmokesti. Jie neprašė už skelbimą atlygio, bet kai jiems buvo pasiūloma jie neatsisakydavo ir taip tuo pratindavo korentiečius prie atrodytų atsidėkojimo, bet realiai tai buvo atlyginimas už evangelijos skelbimą. Ir taip jie manau už kiekvieną kartą vis imdavo atlygį.
15 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.
Bet kaip matome taip apsimeta šėtono tarnai skelbdami klestėjimo evangeliją.
16 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.
17 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.
18 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.
19 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.
20 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.
Čia Paulius dar pasako, kad korentiečiai dar buvo protingi, savo akyse, jie ar buvo kūniški ir todėl jie pakęsdavo tuštybės pagyrūnus, klestėjimo evangelistus.
O pabaigai pasižiūrėkime kuo gyrėsi Paulius ! Ir pasižiūrėkime kuo giriasi klestėjimo evangelistai
21 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus, – tai sakau iš kvailumo, – aš drąsus taip pat.
22 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.
23 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.
24 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.
25 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.
26 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.
27 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.
28 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.
29 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?
30 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.
31 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.
32 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,
33 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.
Manau čia viskas be komentarų 27 eilutė manau reziuomuoja kuo jie gyrės ir dar negana to jie rūpinosi bažnyčiomis kurioms paskelbė tikrojo Jėzaus evangelija.
Dar galite pasižiūrėti 6 skyriuje aprašyta kokie yra Dievo tarnai; 3 Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas.
4 Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose,
5 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose;
6 tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile,
7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės;
8 gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais,
9 nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais – bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi,
10 mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko – ir valdome viską.
Būkit palaiminti ir nepasiduokite gražioms kito Jėzaus evangelijos skelbėjams, tikrinkite viską ir jeigu pas jums bando skelbti kitą evangeliją, tebūnie prakeikti.
1 O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.
2 Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.
3 Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.
4 Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.
Atkreipkime dėmesį, Paulius bijojo !, kad kaip gyvatė nesuvedžiotų korentiečių. Kodėl jis bijojo atsakymas 4 eilutėje, nes pas korentiečius užsukdavo ir kiti "tikintieji", kurie jiems skelbė evengeliją ir pasirodo jie priimdavo ramiai, bet kokį užklydėlį pasivadinusį Dievo apaštalu, kuris net nebuvo jiems skelbęs evangelijos ir pradėdavo skelbti kito Jėzaus evangeliją
5 Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.
6 Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.
Ir 5-6 eilutėse Paulius teisinasi prieš korentiečius, kuriems paskelbė evangeliją, atkreipdamas dėmesį į tai kas jau buvo korentiečims atpreikšta.
O sekančiose 7-14 eilutėse atkreipkime dėmesį į tai kokie tai buvo kito Jėzaus skelbėjai.
7 Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?
8 Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.
9 O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta, bet kuria prasme.
10 Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.
11 Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!
7-9 eilutėse Paulius akcentuoja, kad jis skelbė jiems evangeliją už dyką, parodydamas, kad jį viskuo aprūpindavo kitos bažnyčios ir ne gana to jis dar pabrėžia, kad jsi to saugosis ir ateityje bet kokia prasme. Tai reiškia jis ne ėmė iš jų jokio atlyginimo ir neims ir ateityje. Ir 10 eilutėje jis galima sakyti prisiekia, kad tai yra tiesa.
12 Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie kaip ir mes.
O vat 12 eilutė ir atskleidžia kokia tai buvo kitokia evangelija. Kodėl Paulius ne ėmė ir dar pasakė, kad ir ateityje neims jokio atlygio iš korentiečių "KAD NEGALĖTŲ PASITEISINTI NORINTYS PASITEISINTI, KAD KUO GIRIASI, JIE PASIRODYTŲ ESĄ TOKIE KAIP MES." Štai čia aiškiai matome, kodėl Paulius tris kartus 7-9 eilutėse pabrėžia kad jis ne ėmė ir neims jokio atlygio iš korentiečių ir nebus jiems našta, kad tuo jis ir skiriasi nuo :
13 Juk tokie yra netikri apaštalai, apgaulingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.
netikrų apaštalų apgaulingų darbininkų ! Kodėl jis juos vadina netikrais apaštalais ? Todėl, kad jų tikslas buvo ne paskelbti tikrąjį Jėzų, bet 2 skyriaus paskutinė eilutė pasako : 17 Mes neprekiaujame, KAIP DAUGELIS, Dievo žodžiu, bet nuoširdžiai, kaip iš Dievo, kalbame Kristuje, Dievo akivaizdoje. Šiuolaikinę kalba tai buvo klestėjimo evangelijos skelbėjai ! Taip kaip matome jau ir tais laikais daugelis skelbė klestėjimo evangeliją, kaip ir šiais laikais.
Bet Paulius to nedarė. Aišku iškyla klausimas kodėl ? , juk parašyta: I Timotiejui 5:18 Juk Raštas sako: „Neužrišk kuliančiam jaučiui nasrų“, ir: „Darbininkas vertas savo užmokesčio“. Todėl, kad 8 skyriuje matome jį aprūpino Makedonijos bažnyčios. Kodėl tad iš Makedonijos bažnyčių jis ėmė atlyginimą, o iš korentiečių Dieve saugok jokiu būdu ir dar tuo giriasi ?
O gi todėl, kad Makedonijos bažnyčios suprato, kodėl reikia dovanoti dalintis savo turtais ir net gi tai suprato, kad net "8 skyriuje1 Be to, pranešame jums, broliai, apie Dievo malonę, suteiktą Makedonijos bažnyčioms.
2 Nors dideli vargai jas bandė, jos pasirodė kupinos džiaugsmo, ir jų gilus skurdas išsiliejo ypatingo dosnumo turtais.
3 Aš liudiju, kad jie pagal išgales ir viršydami išgales, savo noru,
4 prašyte prašė mus, kad mes priimtume dovaną ir jų dalyvavimą tarnavime šventiesiems.
5 Ir ne tik taip, kaip mes tikėjomės, bet visų pirma atsidavė Viešpačiui, o paskui Dievo valia ir mums."
dideli vargai bandė juos, bet jie vis tiek buvo kupini džiaugsmo kad gali dovanoti - dalintis savo vargo turtais tam, kad tik butų paskelbta evangelija korentiečiams ir pasižiūrėkite kaip jie aukojo visų pirma Viešpačiui tai yra našlaičiams, vargšams, našlėms, o tik paskui evangelijos skebėjams. Iš 4 eilutės matome, kad Paulius net nenorėjo imti iš jų matydamas jų didelius vargus, bet jie prašyte prašė juos priimti dovana, nes jie su visu nuoširdumu norėjo dalyvauti tarnavime švenietiems. Makedoniečiai suprato kodėl to reikėjo jie tai darė ne iš pareigos ar dėkingumo, kad jiems kažkas kažką pakalbėjo gražiai ir jiems patiko jų kalba, bet kad Jėzaus evangelija visų pirma rastų žmonių širdyse vietą, kad jie visų pirma suprastų, kaip ir makedoniečiai visa savo širdimi, o tik tada priimtų jų dovanas.
Korentiečiai to dar nebuvo supratę todėl Paulius ir ne ėmė jokio atlyginimo.
14 Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.
O vien iš daugelio klestėjimo evangelijos skelbėjų ir paskelbė korentiečiams labai malonia gražią kletėjimo kitokio Jėzaus evangeliją ir aišku jie imdavo už tokį evangelijos skelbimą užmokesti. Jie neprašė už skelbimą atlygio, bet kai jiems buvo pasiūloma jie neatsisakydavo ir taip tuo pratindavo korentiečius prie atrodytų atsidėkojimo, bet realiai tai buvo atlyginimas už evangelijos skelbimą. Ir taip jie manau už kiekvieną kartą vis imdavo atlygį.
15 Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.
Bet kaip matome taip apsimeta šėtono tarnai skelbdami klestėjimo evangeliją.
16 Kartoju: tegu nei vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai pasiklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.
17 Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.
18 Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.
19 Juk, būdami protingi, mokate mielai pakęsti kvailius.
20 Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.
Čia Paulius dar pasako, kad korentiečiai dar buvo protingi, savo akyse, jie ar buvo kūniški ir todėl jie pakęsdavo tuštybės pagyrūnus, klestėjimo evangelistus.
O pabaigai pasižiūrėkime kuo gyrėsi Paulius ! Ir pasižiūrėkime kuo giriasi klestėjimo evangelistai
21 Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus, – tai sakau iš kvailumo, – aš drąsus taip pat.
22 Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.
23 Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.
24 Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.
25 Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.
26 Dažnai buvau kelionėse, upių pavojuose, pavojuose nuo plėšikų, pavojuose nuo tautiečių, pavojuose nuo pagonių, pavojuose mieste, dykumos pavojuose, pavojuose jūroje, pavojuose nuo netikrų brolių.
27 Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.
28 Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.
29 Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?
30 Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.
31 Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.
32 Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,
33 bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.
Manau čia viskas be komentarų 27 eilutė manau reziuomuoja kuo jie gyrės ir dar negana to jie rūpinosi bažnyčiomis kurioms paskelbė tikrojo Jėzaus evangelija.
Dar galite pasižiūrėti 6 skyriuje aprašyta kokie yra Dievo tarnai; 3 Mes niekuo neduodame akstino pasipiktinti, kad mūsų tarnavimas nebūtų peiktinas.
4 Bet visame kame pasirodome Dievo tarnai: su didele kantrybe, skausmuose, sunkumuose, suspaudimuose,
5 plakimuose, įkalinimuose, sąmyšiuose, darbuose, budėjimuose, pasninkuose;
6 tyrumu, pažinimu, pakantumu, gerumu, Šventąja Dvasia, neveidmainiška meile,
7 tiesos žodžiu, Dievo jėga, teisumo ginklais iš dešinės ir kairės;
8 gerbiami ir negerbiami, šmeižiami ir giriami, laikomi apgavikais ir teisiais,
9 nepažįstamais ir gerai žinomais, laikomi mirštančiais – bet štai mes gyvi; esame baudžiami, bet nenužudomi,
10 mus liūdina, bet mes visada džiaugiamės, esame skurdžiai, bet daugelį praturtiname, neturime nieko – ir valdome viską.
Būkit palaiminti ir nepasiduokite gražioms kito Jėzaus evangelijos skelbėjams, tikrinkite viską ir jeigu pas jums bando skelbti kitą evangeliją, tebūnie prakeikti.