Apaštaslai ir antiapaštaliai.
Iš šios ištraukos laiško galatams, mes aiškiai matome, kas paskyrė Paulių apaštalu. Ne aukštsni žmonės ir net ne Dievo paskirti apaštalai !!! bet Dievas ir kaip matome Dievo apaštalai išklausę Pauliaus nedėjo ant jo rankų nesimeldė, kad jis taptų apaštalu, bet skaitykite 9 eilute.. Paulius nesimokino jokiose biblijos mokyklose, universitetuose ir t.t., bet Jį pripažino išgirdę jo skelbiamą evangeliją. Nesistengė jam kažkokių žinių daugiau įdėti, nesakė tau dar reikai pasimoknti mūsų įsteigtose mokyklose. Mes matome, kad mažiausiai po 17 metų !!! Paulius susitiko su apaštalais, kuriuos gyvas čia žemėje būdamas Jėzus paskyrė. Ir jie nors ir buvo laikomi šulais, nepasikėlė prieš Paulių, bet atpažino jame Dievo buvimą ir pripažino apaštalu.
Niekas nepūtė, nešaudė į jį, net rankų nedėjo ant jo tiesiog išklausė jo skelbiamą evangeliją ir viskas.
O šiais laikais mes matome bažnyčiose, kepami "apaštalai" kitų tokių pat antiapaštalių, jeigu jie jiems įtinka kūniškai.
Gal1:15 Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo
16 apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju
17 ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską.
18 Po TREJŲ metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų.
Gal.2:1 Paskui, po KETURIOLIKOS metų, vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą.
2 Nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui.
3 Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas.
4 Tačiau netikriems broliams, paslapčia įslinkusiems iššnipinėti mūsų laisvę, kurią turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti, –
5 jiems nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.
6 O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų, – kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas, – man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo.
7 Atvirkščiai, pamatę, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui apipjaustytiesiems
8 (nes Tas, kuris veikė su Petru jam apaštalaujant apipjaustytiesiems, veikė taip pat su manimi tarp pagonių)
9 ir pastebėję man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustytuosius;
10 tik mes turėjome prisiminti vargšus, – o aš ir stengiausi tai daryti.
Iš šios ištraukos laiško galatams, mes aiškiai matome, kas paskyrė Paulių apaštalu. Ne aukštsni žmonės ir net ne Dievo paskirti apaštalai !!! bet Dievas ir kaip matome Dievo apaštalai išklausę Pauliaus nedėjo ant jo rankų nesimeldė, kad jis taptų apaštalu, bet skaitykite 9 eilute.. Paulius nesimokino jokiose biblijos mokyklose, universitetuose ir t.t., bet Jį pripažino išgirdę jo skelbiamą evangeliją. Nesistengė jam kažkokių žinių daugiau įdėti, nesakė tau dar reikai pasimoknti mūsų įsteigtose mokyklose. Mes matome, kad mažiausiai po 17 metų !!! Paulius susitiko su apaštalais, kuriuos gyvas čia žemėje būdamas Jėzus paskyrė. Ir jie nors ir buvo laikomi šulais, nepasikėlė prieš Paulių, bet atpažino jame Dievo buvimą ir pripažino apaštalu.
Niekas nepūtė, nešaudė į jį, net rankų nedėjo ant jo tiesiog išklausė jo skelbiamą evangeliją ir viskas.
O šiais laikais mes matome bažnyčiose, kepami "apaštalai" kitų tokių pat antiapaštalių, jeigu jie jiems įtinka kūniškai.
Gal1:15 Bet kai Dievas, kuris mane išskyrė dar esantį motinos įsčiose ir pašaukė savo malone, panorėjo
16 apreikšti manyje savo Sūnų, kad skelbčiau Jį pagonims, neskubėjau tartis su kūnu ir krauju
17 ir nenuvykau į Jeruzalę pas pirmiau už mane buvusius apaštalus, bet iškeliavau į Arabiją ir po to vėl grįžau į Damaską.
18 Po TREJŲ metų nukeliavau į Jeruzalę pasimatyti su Kefu ir pasilikau pas jį penkiolika dienų.
Gal.2:1 Paskui, po KETURIOLIKOS metų, vėl nuvykau į Jeruzalę kartu su Barnabu, pasiėmęs ir Titą.
2 Nuvykau, apreiškimo paskatintas, ir jiems išdėsčiau Evangeliją, kurią skelbiu pagonims, atskirai išsiaiškindamas su įžymesniais asmenimis, kad kartais nebėgčiau ar nebūčiau bėgęs veltui.
3 Jie nevertė apsipjaustyti nė mano palydovo Tito, kuris buvo graikas.
4 Tačiau netikriems broliams, paslapčia įslinkusiems iššnipinėti mūsų laisvę, kurią turime Kristuje Jėzuje, ir norėjusiems mus pavergti, –
5 jiems nė valandėlei nepasidavėme, kad Evangelijos tiesa pasiliktų su jumis.
6 O dėl tariamai įžymesniųjų asmenų, – kas jie bebuvo, man nesvarbu, nes Dievas nėra žmonėms šališkas, – man įžymesnieji asmenys nieko nepridėjo.
7 Atvirkščiai, pamatę, jog man patikėta skelbti Evangeliją neapipjaustytiesiems kaip Petrui apipjaustytiesiems
8 (nes Tas, kuris veikė su Petru jam apaštalaujant apipjaustytiesiems, veikė taip pat su manimi tarp pagonių)
9 ir pastebėję man suteiktą malonę, Jokūbas, Kefas ir Jonas, kurie laikomi šulais, padavė man ir Barnabui dešines draugystės ženklan, kad eitume pas pagonis, o jie pas apipjaustytuosius;
10 tik mes turėjome prisiminti vargšus, – o aš ir stengiausi tai daryti.
