JEI JŪSŲ GYVENIME YRA NUODĖMĖ, JŪS DIEVO AKYSE PIKTADARYS!
„Kažkas manęs paklausė:„ Ar meldiesi už mirusius? “Aš atsakiau:„ Ne, aš jiems pamokslauju! Manau, kad kiekvienos bažnyčios suolelis yra mirusiųjų vieta. Pagalvok apie tai! Jie mirę! Jie dainuoja apie Dievą; jie kalba apie Jį, bet jie mirę! Jie neturi gyvo ryšio su Dievu.
Šiandien turime žmonių, kurie labai džiaugsis švęsdami Kalėdas ar Velykas ar net Sekmines, tik jei nieko nevyks. Šiuolaikinė bažnyčia serga „vėžiu“. Kažkas pasakė: „Jei aš ką nors vedu gatvėje pas Kristų, į kurią bažnyčią turėčiau jį nuvesti?“.
Šiandien ką nors išsiųsti į bažnyčią yra kaip paimti naujagimį ir įdėti į šaldytuvą. Noriu vietos, kuri virpėtų Dievo akivaizdoje, vibruotų amžinai. Mes sakome: „Tegul Dvasia veikia mūsų bažnyčioje“. Bet mes neleidžiame Jam! Trečiadienį ant popieriaus lapų spausdiname, ką jis turi padaryti! (planas Dievui).
Pirmoji bažnyčia ėjo koja kojon su skurdu, kalėjimais ir persekiojimais. Šiandien bažnyčia žengia koja kojon su ekonominiu klestėjimu, individualizmu ir populiarumu. Kaip tu gali turėti negyvą tarnystę su gyvu Kristumi? Prieš penkiasdešimt metų krikščionių bažnyčioje nebuvo galima išgirsti skyrybų. Apie santuokos konsultavimą bažnyčioje net nebuvo įmanoma išgirsti ... Bažnyčioje esame susitaikę su nuodėme. Manau, kad kiekviena bažnyčia yra antgamtinė arba paviršutiniška.
Aš netikiu, kad gali būti kažkoks viduriukas. Bažnyčioje galite išgirsti žmones sakant: „Sveikas atvykęs Viešpatie!“ Jei Šventoji Dvasia ateitų į kitas bažnyčias,ten prasidėtų paniškas bėgimas link išėjimo. Vienas geras baptistas Tozeriui pasakė: „Jei Dievas rytoj būtų paėmęs Šventąją Dvasią, mano bažnyčia elgtųsi taip pat kaip ir tuo metu kada ji buvo ; mes net nežinotume, kad Šventosios Dvasios nebėra“. Pasaulis korumpuoja bažnyčią!
Jei aš netikiu Dievo Žodžiu, kodėl jūs turėtume Juo tikėti? Jei mes tuo netikime, kodėl pasaulis turėtų mumis tikėti? Mūsų palaiminimai tapo prakeikimu. Jie mus traukia. Jie atima per daug mūsų laiko ir dėmesio. Linkiu, kad mums taip pat rūpėtų bažnyčios ir nuodėmės atskyrimas, kaip ir bažnyčios, bei valstybės atskyrimas. Bažnyčia ir nuodėmė yra siaubinga problema.
Leonardas Ravenhilis
„Kažkas manęs paklausė:„ Ar meldiesi už mirusius? “Aš atsakiau:„ Ne, aš jiems pamokslauju! Manau, kad kiekvienos bažnyčios suolelis yra mirusiųjų vieta. Pagalvok apie tai! Jie mirę! Jie dainuoja apie Dievą; jie kalba apie Jį, bet jie mirę! Jie neturi gyvo ryšio su Dievu.
Šiandien turime žmonių, kurie labai džiaugsis švęsdami Kalėdas ar Velykas ar net Sekmines, tik jei nieko nevyks. Šiuolaikinė bažnyčia serga „vėžiu“. Kažkas pasakė: „Jei aš ką nors vedu gatvėje pas Kristų, į kurią bažnyčią turėčiau jį nuvesti?“.
Šiandien ką nors išsiųsti į bažnyčią yra kaip paimti naujagimį ir įdėti į šaldytuvą. Noriu vietos, kuri virpėtų Dievo akivaizdoje, vibruotų amžinai. Mes sakome: „Tegul Dvasia veikia mūsų bažnyčioje“. Bet mes neleidžiame Jam! Trečiadienį ant popieriaus lapų spausdiname, ką jis turi padaryti! (planas Dievui).
Pirmoji bažnyčia ėjo koja kojon su skurdu, kalėjimais ir persekiojimais. Šiandien bažnyčia žengia koja kojon su ekonominiu klestėjimu, individualizmu ir populiarumu. Kaip tu gali turėti negyvą tarnystę su gyvu Kristumi? Prieš penkiasdešimt metų krikščionių bažnyčioje nebuvo galima išgirsti skyrybų. Apie santuokos konsultavimą bažnyčioje net nebuvo įmanoma išgirsti ... Bažnyčioje esame susitaikę su nuodėme. Manau, kad kiekviena bažnyčia yra antgamtinė arba paviršutiniška.
Aš netikiu, kad gali būti kažkoks viduriukas. Bažnyčioje galite išgirsti žmones sakant: „Sveikas atvykęs Viešpatie!“ Jei Šventoji Dvasia ateitų į kitas bažnyčias,ten prasidėtų paniškas bėgimas link išėjimo. Vienas geras baptistas Tozeriui pasakė: „Jei Dievas rytoj būtų paėmęs Šventąją Dvasią, mano bažnyčia elgtųsi taip pat kaip ir tuo metu kada ji buvo ; mes net nežinotume, kad Šventosios Dvasios nebėra“. Pasaulis korumpuoja bažnyčią!
Jei aš netikiu Dievo Žodžiu, kodėl jūs turėtume Juo tikėti? Jei mes tuo netikime, kodėl pasaulis turėtų mumis tikėti? Mūsų palaiminimai tapo prakeikimu. Jie mus traukia. Jie atima per daug mūsų laiko ir dėmesio. Linkiu, kad mums taip pat rūpėtų bažnyčios ir nuodėmės atskyrimas, kaip ir bažnyčios, bei valstybės atskyrimas. Bažnyčia ir nuodėmė yra siaubinga problema.
Leonardas Ravenhilis
