Pranašas.
Pranašas jo gyvenimo dienomis yra visiškai Dievo įsitikinęs ir visiškai atmestas žmonėmis.
Prieš daugelį metų dr. Gregory Mantle buvo teisus, kai jis sakė: "Niekas negali būti visiškai priimtas, kol jis visiškai nebus atmestas." Viešpaties pranašas yra susipažinęs su abiem būsenom. Tai jo "vizitinė kortelė".
Žmonių grupė, kuriem pranašas meta iššūkį, nes jie yra savimi pasitikintys ir jaukiai užsidare nuo žūstamčio pasaulio savo šiltoje, bet neištirtoje teologijoje, vargu ar jį vadintų "Metų žmogumi", kaip jis į juos kreipiasi, kaip velnio sinagogos gyventojus !!
Pranašas ateina tam kad atvert tai, kas nemalonu. Jo užduotis - grįžinti į kelią tuos kurie jį paliko ! Jis nėra populiarus, nes jis priešinasi tam kas moralėje ir dvasingume yra populiariu.
Negyvų politikų ir tylių pamokslininkų dienomis nėra didesnio reikalo, nei šauktis į Dievą, meldžiant pranašo! Pranašo vaidmuo, kaip kartą sakė "Teodor Austin-Sparks": "beveik visada yra atstatymas".
Pranašas yra Dievo prarasto lobyno ieškotojas . Jo efektyvumo lygįo matas matuojamas jo nepopuliarumu. Jis nežino kompromisų.
Jis nereikalauja atlygio.
Jis yra "iš kito pasaulio".
Jis yra besąlygiškai kardinalus ir nepagarbiai nedraugiškas.
Jis "groja pagal kitą melodiją".
Jis kvepuoja įelektrintu įkvėpimo oru.
Jis yra matantis, kuris ateina vesti akluosius.
Jis gyvena Dievo aukštumose ir nusileidžia į slėnį su žodžiais: "Taip sako Viešpats".
Jis dalijasi Dievo vizija ir jam žinomas beartėjantis Dievo teismas.
Jis gyvena "absoliučioje izoliacijoje".
Jis yra tiesmukiškas ir nedviprasmiškas, tačiau nepretenduoja į pirmagymio vietą.
Jo žinia: "Atgailauk ir susitaikyk su Dievu".
Jo pranašystės yra puolamos.
Jo tiesa sukelia kančią, bet jo balsas niekada nėra beprasmis.
Jis šiandien yra neigiamas personažas, o rytoj herojus.
Jis ištremtas gyvenime, tačiau šlovinams po mirties!
Jį yra vadina gėdingais epitetais, kol jis yra gyvas, o po mirties ant paminklinio akmes rašo garbingus užrašus.
Jis yra mūsų mokytojas sekant Kristų, bet nedaugelis laikosi Jo nurodymų.
Jis neturi draugų per gyvenimą, bet jis tampa populiarus po mirties.
Jam nereikalingas oficialaus tarnavimo pavadinimas; bet vėlesnės kartos pripažįsta jį kaip savą.
Kol tarnauja jis valgo kasdienę duoną sudužusia širdimi, bet dalina gyvenimo duoną jo klausantiems.
Jis eina žmonių priekyje diena iš dienos ir vaikšto prieš Dievą daugelį metų.
Jis yra bausmė tautai, kol netaps baudžiamas tautos.
Jis skelbia, paskelbia ir perspėja!
Jo širdis yra kaip vulkanas, o žodžiai yra kaip ugnis.
Jis kalba žmonėms apie Dievą.
Jis laiko tiesos žibintą tarp eretikų kai tuo metu,žmonės iš jo juokiasi.
Jis susitinka su Dievu prieš kreipdamasis į žmones, bet pats jis lieka šešėlyje.
Jis pasilieka vienas su Dievu slaptoje, bet jis neturi nieko slėpti aikštėje.
Prigimtimi jis yra jautrus ir antgamtiškai dvasingas.
Jis turi aistrą, tikslą ir nesugyvenamą charakterį.
Jis yra iš anksto paskirtas Dievui, bet niekinamas žmonių.
Dievo vyrai yra paslėpti, kol neateis jų valanda išeiti į priekį. Jie ateis.
Pranašas niekinamas tarnavimo metu, bet išteisnamas istorijos.
Evangeliškoje krikščionybėje šiandien egzituoja baisi tuštuma. Neesantis asmuo mūsų gretose yra pranašas. Vyras su visišku rimtumu. Žmogus iš visiškai kitokio pasaulio. Kitų žmonių atstumtas žmogus, netgi gerų žmonių, nes jie laiko jį pernelyg griežtu, pernelyg giliai pasišventusių, perdaug negatyviu ir ne socialiu asmeniu.
Leiskite jam būti tokiu pat tiesmukišku, kaip Jonas Krikštytojas.
Leiskite savu laiku jam būti balsu, šaukiančiu tyruose šiuolaikinėje teologijoje ir užsistovėjusioje bažnytinėje sistemoje.
Leiskite ajm būti tokiu pasišventusiam, kaip ir apaštalas Paulius.
Leiskite jam kalbėti ir gyventi atitinkamai.
Leiskite jam atmesti bažnytinį palankumą.
Leiskte jam pačiam save nusižeminti, neiškoti saves, nesusikoncentravusį į save patį, neesantį savo teisume, ne šlovinantį save patį, nestumiantį save į priekį.
Leiskite jam ne kalbėti to, kas pritrauktų prie jo žmones, bet tegul kalba žodžius kurie trauktų prie Dievo.
Leiskite jam kiekvieną dieną išeiti iš kambario, kur yra Dievas, iš vietos kurjis gauna nurodymus dienai.
Leiskite vedamam Dievo, atverti ausis milijonams, kurie kurti dėl materialaus sidabrinių skambėjimo hipnozės.
Leiskite jam šaukti šio amžiaus balsu, kuris nebuvo girdimas, todėl kad jis pamatė regėjimą, kurio niekas jo laiku nematė. Dieve atsiųsk musm tokį Mozę, kad jis mus išvestų iš kvailo materiaizmo dykūmos, kur malonumo barškuolės gyvatės mus gelią ir kur išsimoksline vyrai visiškai dvasiškai akli, kad išvestų mus prie prisiartinančios teismo dienos.
Dieve pasigailėk mūsų ! Atsiųsk mums pranašų !
(Ravenhill)
Pranašas jo gyvenimo dienomis yra visiškai Dievo įsitikinęs ir visiškai atmestas žmonėmis.
Prieš daugelį metų dr. Gregory Mantle buvo teisus, kai jis sakė: "Niekas negali būti visiškai priimtas, kol jis visiškai nebus atmestas." Viešpaties pranašas yra susipažinęs su abiem būsenom. Tai jo "vizitinė kortelė".
Žmonių grupė, kuriem pranašas meta iššūkį, nes jie yra savimi pasitikintys ir jaukiai užsidare nuo žūstamčio pasaulio savo šiltoje, bet neištirtoje teologijoje, vargu ar jį vadintų "Metų žmogumi", kaip jis į juos kreipiasi, kaip velnio sinagogos gyventojus !!
Pranašas ateina tam kad atvert tai, kas nemalonu. Jo užduotis - grįžinti į kelią tuos kurie jį paliko ! Jis nėra populiarus, nes jis priešinasi tam kas moralėje ir dvasingume yra populiariu.
Negyvų politikų ir tylių pamokslininkų dienomis nėra didesnio reikalo, nei šauktis į Dievą, meldžiant pranašo! Pranašo vaidmuo, kaip kartą sakė "Teodor Austin-Sparks": "beveik visada yra atstatymas".
Pranašas yra Dievo prarasto lobyno ieškotojas . Jo efektyvumo lygįo matas matuojamas jo nepopuliarumu. Jis nežino kompromisų.
Jis nereikalauja atlygio.
Jis yra "iš kito pasaulio".
Jis yra besąlygiškai kardinalus ir nepagarbiai nedraugiškas.
Jis "groja pagal kitą melodiją".
Jis kvepuoja įelektrintu įkvėpimo oru.
Jis yra matantis, kuris ateina vesti akluosius.
Jis gyvena Dievo aukštumose ir nusileidžia į slėnį su žodžiais: "Taip sako Viešpats".
Jis dalijasi Dievo vizija ir jam žinomas beartėjantis Dievo teismas.
Jis gyvena "absoliučioje izoliacijoje".
Jis yra tiesmukiškas ir nedviprasmiškas, tačiau nepretenduoja į pirmagymio vietą.
Jo žinia: "Atgailauk ir susitaikyk su Dievu".
Jo pranašystės yra puolamos.
Jo tiesa sukelia kančią, bet jo balsas niekada nėra beprasmis.
Jis šiandien yra neigiamas personažas, o rytoj herojus.
Jis ištremtas gyvenime, tačiau šlovinams po mirties!
Jį yra vadina gėdingais epitetais, kol jis yra gyvas, o po mirties ant paminklinio akmes rašo garbingus užrašus.
Jis yra mūsų mokytojas sekant Kristų, bet nedaugelis laikosi Jo nurodymų.
Jis neturi draugų per gyvenimą, bet jis tampa populiarus po mirties.
Jam nereikalingas oficialaus tarnavimo pavadinimas; bet vėlesnės kartos pripažįsta jį kaip savą.
Kol tarnauja jis valgo kasdienę duoną sudužusia širdimi, bet dalina gyvenimo duoną jo klausantiems.
Jis eina žmonių priekyje diena iš dienos ir vaikšto prieš Dievą daugelį metų.
Jis yra bausmė tautai, kol netaps baudžiamas tautos.
Jis skelbia, paskelbia ir perspėja!
Jo širdis yra kaip vulkanas, o žodžiai yra kaip ugnis.
Jis kalba žmonėms apie Dievą.
Jis laiko tiesos žibintą tarp eretikų kai tuo metu,žmonės iš jo juokiasi.
Jis susitinka su Dievu prieš kreipdamasis į žmones, bet pats jis lieka šešėlyje.
Jis pasilieka vienas su Dievu slaptoje, bet jis neturi nieko slėpti aikštėje.
Prigimtimi jis yra jautrus ir antgamtiškai dvasingas.
Jis turi aistrą, tikslą ir nesugyvenamą charakterį.
Jis yra iš anksto paskirtas Dievui, bet niekinamas žmonių.
Dievo vyrai yra paslėpti, kol neateis jų valanda išeiti į priekį. Jie ateis.
Pranašas niekinamas tarnavimo metu, bet išteisnamas istorijos.
Evangeliškoje krikščionybėje šiandien egzituoja baisi tuštuma. Neesantis asmuo mūsų gretose yra pranašas. Vyras su visišku rimtumu. Žmogus iš visiškai kitokio pasaulio. Kitų žmonių atstumtas žmogus, netgi gerų žmonių, nes jie laiko jį pernelyg griežtu, pernelyg giliai pasišventusių, perdaug negatyviu ir ne socialiu asmeniu.
Leiskite jam būti tokiu pat tiesmukišku, kaip Jonas Krikštytojas.
Leiskite savu laiku jam būti balsu, šaukiančiu tyruose šiuolaikinėje teologijoje ir užsistovėjusioje bažnytinėje sistemoje.
Leiskite ajm būti tokiu pasišventusiam, kaip ir apaštalas Paulius.
Leiskite jam kalbėti ir gyventi atitinkamai.
Leiskite jam atmesti bažnytinį palankumą.
Leiskte jam pačiam save nusižeminti, neiškoti saves, nesusikoncentravusį į save patį, neesantį savo teisume, ne šlovinantį save patį, nestumiantį save į priekį.
Leiskite jam ne kalbėti to, kas pritrauktų prie jo žmones, bet tegul kalba žodžius kurie trauktų prie Dievo.
Leiskite jam kiekvieną dieną išeiti iš kambario, kur yra Dievas, iš vietos kurjis gauna nurodymus dienai.
Leiskite vedamam Dievo, atverti ausis milijonams, kurie kurti dėl materialaus sidabrinių skambėjimo hipnozės.
Leiskite jam šaukti šio amžiaus balsu, kuris nebuvo girdimas, todėl kad jis pamatė regėjimą, kurio niekas jo laiku nematė. Dieve atsiųsk musm tokį Mozę, kad jis mus išvestų iš kvailo materiaizmo dykūmos, kur malonumo barškuolės gyvatės mus gelią ir kur išsimoksline vyrai visiškai dvasiškai akli, kad išvestų mus prie prisiartinančios teismo dienos.
Dieve pasigailėk mūsų ! Atsiųsk mums pranašų !
(Ravenhill)
