Į tikslą tiesiai
Augau, užaugau
be vargo, varge
alkanas, sotus
mylimas ir ne…
Džiaugiausi, šypsojaus,
Liūdėjau, verkiau
Žiūrėjau į tolį
bet tiesiai nėjau
Galvojau į priekį einu,
Pasirodo ratu
Ir vėl aš prie
Starto iš naujo grįžtu.
Jau šimtąjį kartą
Tikslą pasiekęs
Iš naujo grįžtu
Ir į priekį neinu.
Susimąstau…
Aš tiek daug išmokau
Tiek knygų garsių
Sukramčiau …
Psichologai dėstė savo mintis
Su guru kalbėjau
Kunigo aš paklausiau,
Ir jogos rūšis išbandžiau...
Karuselė vis ratu,
Čia aukštai ir vėl žemai,
Kyli, leidies, kyli leidies,
Stop aš pavargau.
Mąstau, galvoju
Pasiklystu ir grįžtu,
Koks tikslas ir prasmė
Gyventi žemėj ?
Mes žmonės ar žiurkėnai ?
Nes bėgame ratu,
O gal mes tarakonai ?
Nes puolam dėl savų tikslų.
Mes pasiekiam tiek daug
Į dangų pakilau ir kosmose buvau
Ir vandenų platybes užvaldžiau.
O pats savęs nesupratau.
Kaip norisi sustot, pažvelgt
Sušukt į tolį
Dieve kodėl gi taip !
Kodėl ratu, kodėl nesuprantu !
Atleisk man Dieve
Aš tik tai žmogus
Tik tarakonas
Tik žiurkėnas malonus.
Krentu į tavo glėbį
Ir šaukiu,
Atleisk, padėki, nuramink
Išgelbėk ir nuvesk
Į tikslą tiesiai,
Kuris nesuka ratu
Į tikslą mirtį sau,
Ir tiesoje gyventi amžinai.
A.R.
Augau, užaugau
be vargo, varge
alkanas, sotus
mylimas ir ne…
Džiaugiausi, šypsojaus,
Liūdėjau, verkiau
Žiūrėjau į tolį
bet tiesiai nėjau
Galvojau į priekį einu,
Pasirodo ratu
Ir vėl aš prie
Starto iš naujo grįžtu.
Jau šimtąjį kartą
Tikslą pasiekęs
Iš naujo grįžtu
Ir į priekį neinu.
Susimąstau…
Aš tiek daug išmokau
Tiek knygų garsių
Sukramčiau …
Psichologai dėstė savo mintis
Su guru kalbėjau
Kunigo aš paklausiau,
Ir jogos rūšis išbandžiau...
Karuselė vis ratu,
Čia aukštai ir vėl žemai,
Kyli, leidies, kyli leidies,
Stop aš pavargau.
Mąstau, galvoju
Pasiklystu ir grįžtu,
Koks tikslas ir prasmė
Gyventi žemėj ?
Mes žmonės ar žiurkėnai ?
Nes bėgame ratu,
O gal mes tarakonai ?
Nes puolam dėl savų tikslų.
Mes pasiekiam tiek daug
Į dangų pakilau ir kosmose buvau
Ir vandenų platybes užvaldžiau.
O pats savęs nesupratau.
Kaip norisi sustot, pažvelgt
Sušukt į tolį
Dieve kodėl gi taip !
Kodėl ratu, kodėl nesuprantu !
Atleisk man Dieve
Aš tik tai žmogus
Tik tarakonas
Tik žiurkėnas malonus.
Krentu į tavo glėbį
Ir šaukiu,
Atleisk, padėki, nuramink
Išgelbėk ir nuvesk
Į tikslą tiesiai,
Kuris nesuka ratu
Į tikslą mirtį sau,
Ir tiesoje gyventi amžinai.
A.R.