Ar jūs perėjote per Dykumą ?
Šiandiena maldoje ramybės nedavė viena vieta, tai yra dykuma. Kaip žinome Mozė išvedė izraelitus iš Egipto ir nuvedė į dykūmą visą tautą, pabrėžiu visą tautą.
Išėjimo 13:17 Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: „Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą“.
18 Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.
Buvo du keliai, pasirinko ne karo kelią, bet dykūmos, kad žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą.
Išėjimo 14:5 Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: „Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?“
Matome, kad faraonas - šėtonas nenori atiduoti savo žmonių Dievui, nors ir paleido ir tai jau buvo Dievo tauta, bet apsigalvojo ir puolė susigražinti savo tautą.
Taip ir šiais laikais, tik įtiki, bet šėtonas nenori paleisti savo vergų, jis vėl puola, gundo. Žmonės dar nesusivokę, nesuprantantys, vergai širdyse, tokius susigrąžinti lengviausia. Bet Dievas apsaugo savo tautą.
Faraonas pasivijo Dievo tautą ir kai tai pamatė izraelitai, pirmą kartą pradėjo burbėti prieš Mozę ir nors šaukėsi Dievo.
Išėjimo 14:10 Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties.
11 Jie sakė Mozei: „Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto?
12 Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje“.
Tai pirmas kartas, kai jie išsigando ir murmėjo prieš Mozę. Mozė jiems atsakė:
13 Mozė atsakė: „Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite.
14 Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!“
Jūs būkite ramūs !!! Po to seka daug stebuklų kuriais išvedė tautą ir pražudė faraono armiją, izraelitai tai visa matė džiaugėsi ir garbino Viešpatį ir atveda tautą į dykumą.
Išėjimo 15:22 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.
23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.
24 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: „Ką gersime?“
Ir vėl matome nors matė tokius stebuklus, bet ...murmėjo vėl.
25...Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.
26 Jis sakė: „Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas“.
27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.
Davė įstatymą ir išbandė juos !!! Įdomu tai kad izraelitams jis duos gera tik tuo atvėju jeigu atydžiai klausysi Viešpaties savo Dievo ir darys kas teisu Jo akyse !!! ne tavo akyse, ne pastoriaus akyse, bet Dievo. Ir tokiu atvėju Dievas neužleis tokių nelaimių ant savo tautos, tai reiškia, kad priešingu atvėju jų laukia tas pats kas ir egiptiečių. O ar mus Viešpats atveda išbandymams į dykumą ? Kiek iš šių laikų tikinčiųjų praėjo dykumą išbandymus su minimalia vyresniojo pagalba, o daugiau savarankiškai su Viešpačiu vienumoje ? Lankymas žmogiškos organizacijos, kurią jūs vadinate bažnyčia tai ne dykuma. Dykuma kai jūs vieni pasiliekate su Viešpačiu maldos kambarėlyje ir gyvenime metams dviems. Kiek šių laikų krikščionių praėjo dykumos periodą ? manau retai kas, nes tik įtiki ir jau stovi prieš juo "Mozė" ir "Šv.dvasia", viename, kuris parodys tau kelią pas "dievą".Nors atrodo aiškiai pasakyta Aš esu Viešpats, tavo gydytojas !!! Ne Mozė ganytojas.
Po to izraelitai atvyko į kitą Sino dykumą ir ten vėl murmėjo nors matė dar daugiau stebuklų negu anksčiau. Dėl ko murmėjo ?
Išėjimo 16:3 Jie sakė: „Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu“.
Dėl kūniškos duonos.
6 Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: „Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.
7 Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?
Šioje vietoje Viešpats išgirdo murmėjimą prieš Jį, pirmus du kartus Jis nekreipė į tai dėmesio, bet po tokių stebuklų jų tikėjimas nesustiprėjo jie vis murmėjo. Ir dar vienas sakinys į kurį verta atkreipti dėmesį, tai ką pasakė Mozė : O kas esame mudu, kad murmate prieš mus? Tai parodo, kad jie buvo tik Dievo įrankiai, bet ne lyderiai pastoriai, ne karaliai ir ne kunigaiksčiai ir ant jų dėti savo vilties nereikia, kaip ir murmėti prieš juos ŽMONES. Viešpats yra ganytojas !!!
8 Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą – duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį“.
Bet Viešpats dar nesupyko jis davė jiems kūniško maisto tiek, kad visiems viso užteko, bet įsakymo nepasilikti iki ryto daugiau negu reikia neklausė ir kai, kurie pasiliko iki ryto maisto, bet tas maistas sugedo ir ėmė dvokti. Ir net dėl šabos, kad neitų nerinktų vėl kai kurie neklausė ir išėjo rinkti, bet nieko nerado. Vėl netikėjimas, nors stebuklų matė su kiekviena diena vis daugiau.
35 Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.
Išėjimo 17:1 Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens
2 ir priekaištavo Mozei, sakydami: „Duok mums vandens atsigerti!“ Mozė jiems atsakė: „Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?“
3 Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: „Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?“
Ir vėl tas pats per tą patį, atrodytų praėjo 40 metų, bet jų tikėjimas nepajudėjo iš vietos.
5 Viešpats atsakė Mozei: „Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik.
6 Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti“. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.
7 Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: „Ar yra Viešpats tarp mūsų?“
40 metų išgyveno dykumoje !!! , ne derlingoje žemėje, ne mieste ir jiems nieko netrūko matė nerealius stebuklus buvo apsaugoti nuo karų, marų ir t.t. ir ko jie klausia ?"Ar yra Viešpats tarp mūsų?“ Dėja, bet jie ne tik, kad nepradėjo matydami tai tvirčiau tikėti, bet atvirkščiai, jau ir abejoti pradėjo ar Dievas yra tarp jų.
Po to nugalėti amalakiečiai, tik Viešpaties pagalba, kol Mozė laikydavo ranką pakėles tol Izraelitai laiminėdavo ir nugalėjo juos.
Toliau mes matome, kaip net mozės uošvis išgirdes pašlovino Viešpatį, ko nedarydavo Izraeliai. O toliau jie ateina į Sinajaus dykumą.
Išėjimo 19:1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.
2 Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,
3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: „Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:
4 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.
5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.
6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams“
Viešpats vis dar tikėjosi, kad jie paklus Jo balsui ir laikysis Jo sandoros ir bus įpatinga tauta TARP VISŲ TAUTŲ !!! ne tarp izraelitų bus įpatingi, bet ...
7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.
8 Tada visa tauta atsakė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime“. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.
Tauta davė pažadą. Bet ar jie tikrai laikėsi visko ką Dievas jiems įsakė ? Jis davė Jiems per Mozę 10 įsakymų, bet žmonės pamatė drebantį kalną, išgirdo trimitų gausmą ir jie išsigąsta.
Išėjimo 20:18 Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai.
Ir ką gi pasako žmonės ?
19 Jie sakė Mozei: „Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!“
Jie išsigande, nes per 40 metų taip ir nepažino Dievo dykumoje.
20 Mozė atsakė žmonėms: „Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte“.
Dievas nori mus visus išmėginti atsivedęs į dykumą, kad Dievo baimė gyventų amžinai mumyse ir mes bijotume ne Dievo, o bijotume daryti nuodėmes, meluoti ir t.t. Kai prisiartina Dievas mes neturime išsigąsti, jis duos mums išmėginimų, bet kaip žinome ne daugiau negu mes galime pakelti. Mes matėme kiekvienas savo gyvenimuose daug Dievo stebuklų, bet kiek iš mūsų ateina pas Dievą ir asmeniškai su Juo bendrauja, be tarpininko !!! Mozė juos kvietė ateiti nebijoti dėja kaip ir tais laikais taip ir šiais žmonės renkasi tarpininką. Jie bijo kad jiems asmeniškai kalbės Dievas.
Ir toliau mes matome labai įdomius Viešpaties žodžius:
21 Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas.
22 Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: „Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis.
23 Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų.
Daugelį kartų pabrėžia nedaryti jokių stabų !!!
24 Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave.
25 O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.
26 Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas“.
Aukuro akmenys tai yra žmonės kurių negalima tašyti ar mokyti savo žmogišku kūnišku mokymu, akmenys - žmonės turi būti nenugludinti, t.y. jiems parodyk kelią per dykumą sustiprink ir neleisk jiems eiti palengvintu keliu (laiptais), nes be savankiškumo nieko nepasieks joks žmogus. Jis taip nepažins Viešpaties. Ši laikų organizacijose labai daug tarpininkų, kurie gludina aukuro akmenis ir juos pateikia Viešpačiui, bet Viešpats ne tokio aukuro norėjo, ne žmogiško mokymo apie Dievą. Jis nori, kad vyresnieji atvestų pas Viešpatį žmones nurodytų kelią, padrąsintų žmones, pastiprintų savo liūdijimais ir kad žmonės savarnakiškai eitų pas Viešpatį į maldą uždavinėtų klausimus gautų atsakymus ir kad jų mokytojas būtų Jėzaus dvasia. Kad jie pažintų Viešpatį asmeniškai.
Šiais laikais tarpininkai dėja daugumoje atvėjų nėra Dievo tarnai, bet šėtono tarnai avies kailyje ir jie gludina akmenis taip kaip jiems reikia, jie daro viską, kad tik jūs niekada neitumėte per dykumą, realiai labai ,mažai žmonių, kurie perėjo dykumą, nors turėtų visi pereiti. Jeigu jūs asmeniškai niekada neperėjote per dykumą jūs negalite būti Jo tauta. Net ir perėje išbangymų dykumas, kaip matome mes turime nemurmėti, bet pasitikėti Juo ateiti pas Jį ir klausyti Jėzaus dvasios ir vykdyti kas sakoma. Ne ką pastorius sako, o Jėzaus dvasia. Dvasia gali kalbėti per pastorių, bet ne iš vien tik per jį ir tai jeigu jis Dievo tarnas o ne šėtono apsimetęs šviesos angelu. Visą informaciją apie Dievą jūs turite gauti tik iš Dievo, ne iš tarpininkų. Dievas gali per juos pasakyti kažką jums. Bet tarpininkas neturi mokyti savo žmogiško supratimo.
Mieli tikintieji jeigu jūs neikada nebuvote dykumoje susimąstikite ir eikite iš tu šėtono organizacijų, kurios jums trukdo visokiais būdais eiti į dykumą, veda jus į bažnyčių - organizacijų gludinimo mokyklas, universitetus, kur jus mokina žmonės ne Dievas asmeiniškai. Ten pažiniti asmeniškai Dievo NEĮMANOMA. Asmeninis bendravimas vyksta tik asmeniškai, tai mes matome ir per mūsų Viešpaties Jėzaus pavyzdį, kai jis 40 dienų dykumoje buvo gundomas, Paulius irgi dykumoje ir t.t.
Šėtonas žino, kad ant Viešpaties aukuro gludintas žmogaus mokslu akmuo netinkamas, todėl ir atsiuntė savo tarnas kaip šviesos angelus kad jus ką tik įtikėjusius apgaudinėti, nes tokius, kurie nežino tiesos apgauti lengviausia. Bet jūs turite, išmokti neatsižvelgti į jokius asmenis tik į tiesą ir išmokti eiti tiesos keliu mylėdami Jį visa savo širdimi visu savo protu ir visa savo siela.
Būkit palaiminti ir tikuosi jūs atsisuksite atgal ir pamatysite ar jūs perėjote per tikrą dykumą ar jums pakišo palengvintą variantą su asvaltuotu keliu ir laiptais.
A.R.
Šiandiena maldoje ramybės nedavė viena vieta, tai yra dykuma. Kaip žinome Mozė išvedė izraelitus iš Egipto ir nuvedė į dykūmą visą tautą, pabrėžiu visą tautą.
Išėjimo 13:17 Kai faraonas išleido žmones, Dievas jų nevedė filistinų šalies keliu, nors tai būtų buvę arčiausia. Nes Dievas sakė: „Kad išvydę karą žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą“.
18 Dievas vedė tautą aplinkiniu dykumų keliu, Raudonosios jūros link. Izraelitai išėjo iš Egipto apsiginklavę.
Buvo du keliai, pasirinko ne karo kelią, bet dykūmos, kad žmonės nepradėtų gailėtis ir nesugrįžtų į Egiptą.
Išėjimo 14:5 Egipto karaliui pranešė, kad tauta pabėgo. Tada faraono ir jo tarnų širdys atsisuko prieš šitą tautą ir jie kalbėjo: „Ką padarėme, išleisdami Izraelį, kad mums nebetarnautų?“
Matome, kad faraonas - šėtonas nenori atiduoti savo žmonių Dievui, nors ir paleido ir tai jau buvo Dievo tauta, bet apsigalvojo ir puolė susigražinti savo tautą.
Taip ir šiais laikais, tik įtiki, bet šėtonas nenori paleisti savo vergų, jis vėl puola, gundo. Žmonės dar nesusivokę, nesuprantantys, vergai širdyse, tokius susigrąžinti lengviausia. Bet Dievas apsaugo savo tautą.
Faraonas pasivijo Dievo tautą ir kai tai pamatė izraelitai, pirmą kartą pradėjo burbėti prieš Mozę ir nors šaukėsi Dievo.
Išėjimo 14:10 Kai faraonas priartėjo, Izraelio vaikai pakėlė akis ir pamatė atžygiuojančius iš paskos egiptiečius. Jie labai išsigando ir šaukėsi Viešpaties.
11 Jie sakė Mozei: „Nejaugi Egipte nebuvo kapų, kad mus išvedei mirti dykumoje? Ką mums padarei, išvesdamas iš Egipto?
12 Argi mes tau nesakėme, būdami Egipte: ‘Palik mus tarnauti egiptiečiams’. Mums juk būtų buvę geriau tarnauti egiptiečiams, negu mirti dykumoje“.
Tai pirmas kartas, kai jie išsigando ir murmėjo prieš Mozę. Mozė jiems atsakė:
13 Mozė atsakė: „Nebijokite, stovėkite ramiai ir stebėkite Viešpaties išgelbėjimą, kurį Jis šiandien įvykdys. Egiptiečių, kuriuos šiandien matote, niekados daugiau nebematysite.
14 Viešpats kariaus už jus, o jūs būkite ramūs!“
Jūs būkite ramūs !!! Po to seka daug stebuklų kuriais išvedė tautą ir pražudė faraono armiją, izraelitai tai visa matė džiaugėsi ir garbino Viešpatį ir atveda tautą į dykumą.
Išėjimo 15:22 Mozė vedė Izraelį nuo Raudonosios jūros, ir jie įėjo į Šūro dykumą. Tris dienas jie keliavo dykuma ir nerado vandens.
23 Atėję į Marą, jie negalėjo gerti Maros vandens, nes jis buvo kartus. Todėl ta vieta vadinama Mara.
24 Tauta pradėjo murmėti prieš Mozę sakydami: „Ką gersime?“
Ir vėl matome nors matė tokius stebuklus, bet ...murmėjo vėl.
25...Čia Jis davė jiems įstatymą ir nuostatus, ir čia Jis išbandė juos.
26 Jis sakė: „Jei atidžiai klausysi Viešpaties, savo Dievo, ir darysi, kas teisu Jo akyse, kreipsi dėmesį į Jo įsakymus ir laikysiesi visų Jo nuostatų, tai ant tavęs neužleisiu nė vienos tų nelaimių, kurias užleidau ant egiptiečių, nes Aš esu Viešpats, tavo gydytojas“.
27 Jie atėjo į Elimą, kur buvo dvylika vandens šaltinių ir septyniasdešimt palmių; ten pasistatė stovyklą.
Davė įstatymą ir išbandė juos !!! Įdomu tai kad izraelitams jis duos gera tik tuo atvėju jeigu atydžiai klausysi Viešpaties savo Dievo ir darys kas teisu Jo akyse !!! ne tavo akyse, ne pastoriaus akyse, bet Dievo. Ir tokiu atvėju Dievas neužleis tokių nelaimių ant savo tautos, tai reiškia, kad priešingu atvėju jų laukia tas pats kas ir egiptiečių. O ar mus Viešpats atveda išbandymams į dykumą ? Kiek iš šių laikų tikinčiųjų praėjo dykumą išbandymus su minimalia vyresniojo pagalba, o daugiau savarankiškai su Viešpačiu vienumoje ? Lankymas žmogiškos organizacijos, kurią jūs vadinate bažnyčia tai ne dykuma. Dykuma kai jūs vieni pasiliekate su Viešpačiu maldos kambarėlyje ir gyvenime metams dviems. Kiek šių laikų krikščionių praėjo dykumos periodą ? manau retai kas, nes tik įtiki ir jau stovi prieš juo "Mozė" ir "Šv.dvasia", viename, kuris parodys tau kelią pas "dievą".Nors atrodo aiškiai pasakyta Aš esu Viešpats, tavo gydytojas !!! Ne Mozė ganytojas.
Po to izraelitai atvyko į kitą Sino dykumą ir ten vėl murmėjo nors matė dar daugiau stebuklų negu anksčiau. Dėl ko murmėjo ?
Išėjimo 16:3 Jie sakė: „Geriau mes būtume mirę nuo Viešpaties rankos Egipto šalyje, kai sėdėjome prie mėsos puodų ir valgėme duonos sočiai! Jūs mus atvedėte į šią dykumą, kad numarintumėte visus badu“.
Dėl kūniškos duonos.
6 Tada Mozė ir Aaronas tarė visiems izraelitams: „Šį vakarą žinosite, kad Viešpats jus išvedė iš Egipto.
7 Ir rytą išvysite Viešpaties šlovę; Jis išgirdo jūsų murmėjimą prieš Jį. O kas esame mudu, kad murmate prieš mus?
Šioje vietoje Viešpats išgirdo murmėjimą prieš Jį, pirmus du kartus Jis nekreipė į tai dėmesio, bet po tokių stebuklų jų tikėjimas nesustiprėjo jie vis murmėjo. Ir dar vienas sakinys į kurį verta atkreipti dėmesį, tai ką pasakė Mozė : O kas esame mudu, kad murmate prieš mus? Tai parodo, kad jie buvo tik Dievo įrankiai, bet ne lyderiai pastoriai, ne karaliai ir ne kunigaiksčiai ir ant jų dėti savo vilties nereikia, kaip ir murmėti prieš juos ŽMONES. Viešpats yra ganytojas !!!
8 Viešpats duos jums vakare mėsos, o rytą – duonos sočiai. Viešpats išgirdo, kad murmėjote prieš Jį. O kas mudu esame? Ne prieš mus jūs murmate, bet prieš Viešpatį“.
Bet Viešpats dar nesupyko jis davė jiems kūniško maisto tiek, kad visiems viso užteko, bet įsakymo nepasilikti iki ryto daugiau negu reikia neklausė ir kai, kurie pasiliko iki ryto maisto, bet tas maistas sugedo ir ėmė dvokti. Ir net dėl šabos, kad neitų nerinktų vėl kai kurie neklausė ir išėjo rinkti, bet nieko nerado. Vėl netikėjimas, nors stebuklų matė su kiekviena diena vis daugiau.
35 Izraelitai valgė maną keturiasdešimt metų, kol atėjo į gyvenamas žemes. Jie valgė maną, kol atėjo prie Kanaano šalies ribų.
Išėjimo 17:1 Visi izraelitai keliavo toliau iš Sino dykumos sustodami, kai Viešpats įsakydavo. Jie pasistatė stovyklą Refidime. Čia jie nerado geriamo vandens
2 ir priekaištavo Mozei, sakydami: „Duok mums vandens atsigerti!“ Mozė jiems atsakė: „Ko burnojate prieš mane? Kodėl gundote Viešpatį?“
3 Žmonės, ištroškę vandens, murmėjo prieš Mozę: „Kodėl mus išvedei iš Egipto, kad mus, mūsų vaikus ir gyvulius numarintum troškuliu?“
Ir vėl tas pats per tą patį, atrodytų praėjo 40 metų, bet jų tikėjimas nepajudėjo iš vietos.
5 Viešpats atsakė Mozei: „Išeik prieš tautą kartu su Izraelio vyresniaisiais; laikyk rankoje lazdą, kuria sudavei į upę, ir eik.
6 Aš stovėsiu prieš tave ant uolos Horebe. Tu suduosi lazda į uolą, iš jos ištekės vanduo ir žmonės galės atsigerti“. Mozė taip ir padarė Izraelio vyresniųjų akyse.
7 Jis praminė tą vietą Masa ir Meriba dėl to, kad izraelitai priekaištavo ir gundė Viešpatį, sakydami: „Ar yra Viešpats tarp mūsų?“
40 metų išgyveno dykumoje !!! , ne derlingoje žemėje, ne mieste ir jiems nieko netrūko matė nerealius stebuklus buvo apsaugoti nuo karų, marų ir t.t. ir ko jie klausia ?"Ar yra Viešpats tarp mūsų?“ Dėja, bet jie ne tik, kad nepradėjo matydami tai tvirčiau tikėti, bet atvirkščiai, jau ir abejoti pradėjo ar Dievas yra tarp jų.
Po to nugalėti amalakiečiai, tik Viešpaties pagalba, kol Mozė laikydavo ranką pakėles tol Izraelitai laiminėdavo ir nugalėjo juos.
Toliau mes matome, kaip net mozės uošvis išgirdes pašlovino Viešpatį, ko nedarydavo Izraeliai. O toliau jie ateina į Sinajaus dykumą.
Išėjimo 19:1 Trečią mėnesį po to, kai išėjo iš Egipto, Izraelio vaikai tą pačią dieną atvyko į Sinajaus dykumą.
2 Nes jie buvo išėję iš Refidimo ir, atėję į Sinajaus dykumą, apsistojo. Jie pasistatė stovyklą ties kalnu,
3 ir Mozė užkopė ant kalno pas Dievą. Viešpats pašaukė jį nuo kalno, sakydamas: „Taip sakysi Jokūbo namams ir Izraelio vaikams:
4 ‘Jūs matėte, ką padariau egiptiečiams, kaip nešiau jus lyg ant erelio sparnų ir atgabenau jus prie savęs.
5 Taigi dabar, jei paklusite mano balsui ir laikysitės mano sandoros, būsite ypatinga mano nuosavybė tarp visų tautų. Man priklauso visa žemė.
6 Jūs būsite man kunigų karalystė ir šventa tauta’. Šiuos žodžius kalbėk izraelitams“
Viešpats vis dar tikėjosi, kad jie paklus Jo balsui ir laikysis Jo sandoros ir bus įpatinga tauta TARP VISŲ TAUTŲ !!! ne tarp izraelitų bus įpatingi, bet ...
7 Sugrįžęs Mozė sušaukė tautos vyresniuosius ir jiems pranešė viską, ką Viešpats įsakė.
8 Tada visa tauta atsakė: „Visa, ką Viešpats kalbėjo, darysime“. Mozė perdavė tautos atsakymą Viešpačiui.
Tauta davė pažadą. Bet ar jie tikrai laikėsi visko ką Dievas jiems įsakė ? Jis davė Jiems per Mozę 10 įsakymų, bet žmonės pamatė drebantį kalną, išgirdo trimitų gausmą ir jie išsigąsta.
Išėjimo 20:18 Visi žmonės girdėjo griaustinį ir trimito garsą, matė žaibus ir rūkstantį kalną. Matydami tai žmonės atsitraukė ir stovėjo atokiai.
Ir ką gi pasako žmonės ?
19 Jie sakė Mozei: „Tu kalbėk su mumis! Mes klausysime. Tačiau tenekalba su mumis Dievas, kad nemirtume!“
Jie išsigande, nes per 40 metų taip ir nepažino Dievo dykumoje.
20 Mozė atsakė žmonėms: „Nebijokite! Dievas atėjo tam, kad jus išmėgintų, ir kad Jo baimė būtų prieš jus ir jūs nenusidėtumėte“.
Dievas nori mus visus išmėginti atsivedęs į dykumą, kad Dievo baimė gyventų amžinai mumyse ir mes bijotume ne Dievo, o bijotume daryti nuodėmes, meluoti ir t.t. Kai prisiartina Dievas mes neturime išsigąsti, jis duos mums išmėginimų, bet kaip žinome ne daugiau negu mes galime pakelti. Mes matėme kiekvienas savo gyvenimuose daug Dievo stebuklų, bet kiek iš mūsų ateina pas Dievą ir asmeniškai su Juo bendrauja, be tarpininko !!! Mozė juos kvietė ateiti nebijoti dėja kaip ir tais laikais taip ir šiais žmonės renkasi tarpininką. Jie bijo kad jiems asmeniškai kalbės Dievas.
Ir toliau mes matome labai įdomius Viešpaties žodžius:
21 Žmonės stovėjo toli, o Mozė priartėjo prie tamsaus debesies, kur buvo Dievas.
22 Viešpats liepė Mozei pasakyti izraelitams: „Jūs patys girdėjote, kad Aš iš dangaus kalbėjau su jumis.
23 Nedarykite šalia manęs sau sidabrinių ar auksinių dievų.
Daugelį kartų pabrėžia nedaryti jokių stabų !!!
24 Padaryk man iš žemės aukurą ir aukok ant jo deginamąsias ir padėkos aukas, savo avis ir galvijus. Kiekvienoje vietoje, kurioje bus minimas mano vardas, Aš ateisiu ir laiminsiu tave.
25 O jei man statysi akmeninį aukurą, nestatyk jo iš tašytų akmenų, nes, naudodamas įrankį, suterši jį.
26 Taip pat nelipk laiptais prie mano aukuro, kad nebūtų atidengtas tavo nuogumas“.
Aukuro akmenys tai yra žmonės kurių negalima tašyti ar mokyti savo žmogišku kūnišku mokymu, akmenys - žmonės turi būti nenugludinti, t.y. jiems parodyk kelią per dykumą sustiprink ir neleisk jiems eiti palengvintu keliu (laiptais), nes be savankiškumo nieko nepasieks joks žmogus. Jis taip nepažins Viešpaties. Ši laikų organizacijose labai daug tarpininkų, kurie gludina aukuro akmenis ir juos pateikia Viešpačiui, bet Viešpats ne tokio aukuro norėjo, ne žmogiško mokymo apie Dievą. Jis nori, kad vyresnieji atvestų pas Viešpatį žmones nurodytų kelią, padrąsintų žmones, pastiprintų savo liūdijimais ir kad žmonės savarnakiškai eitų pas Viešpatį į maldą uždavinėtų klausimus gautų atsakymus ir kad jų mokytojas būtų Jėzaus dvasia. Kad jie pažintų Viešpatį asmeniškai.
Šiais laikais tarpininkai dėja daugumoje atvėjų nėra Dievo tarnai, bet šėtono tarnai avies kailyje ir jie gludina akmenis taip kaip jiems reikia, jie daro viską, kad tik jūs niekada neitumėte per dykumą, realiai labai ,mažai žmonių, kurie perėjo dykumą, nors turėtų visi pereiti. Jeigu jūs asmeniškai niekada neperėjote per dykumą jūs negalite būti Jo tauta. Net ir perėje išbangymų dykumas, kaip matome mes turime nemurmėti, bet pasitikėti Juo ateiti pas Jį ir klausyti Jėzaus dvasios ir vykdyti kas sakoma. Ne ką pastorius sako, o Jėzaus dvasia. Dvasia gali kalbėti per pastorių, bet ne iš vien tik per jį ir tai jeigu jis Dievo tarnas o ne šėtono apsimetęs šviesos angelu. Visą informaciją apie Dievą jūs turite gauti tik iš Dievo, ne iš tarpininkų. Dievas gali per juos pasakyti kažką jums. Bet tarpininkas neturi mokyti savo žmogiško supratimo.
Mieli tikintieji jeigu jūs neikada nebuvote dykumoje susimąstikite ir eikite iš tu šėtono organizacijų, kurios jums trukdo visokiais būdais eiti į dykumą, veda jus į bažnyčių - organizacijų gludinimo mokyklas, universitetus, kur jus mokina žmonės ne Dievas asmeiniškai. Ten pažiniti asmeniškai Dievo NEĮMANOMA. Asmeninis bendravimas vyksta tik asmeniškai, tai mes matome ir per mūsų Viešpaties Jėzaus pavyzdį, kai jis 40 dienų dykumoje buvo gundomas, Paulius irgi dykumoje ir t.t.
Šėtonas žino, kad ant Viešpaties aukuro gludintas žmogaus mokslu akmuo netinkamas, todėl ir atsiuntė savo tarnas kaip šviesos angelus kad jus ką tik įtikėjusius apgaudinėti, nes tokius, kurie nežino tiesos apgauti lengviausia. Bet jūs turite, išmokti neatsižvelgti į jokius asmenis tik į tiesą ir išmokti eiti tiesos keliu mylėdami Jį visa savo širdimi visu savo protu ir visa savo siela.
Būkit palaiminti ir tikuosi jūs atsisuksite atgal ir pamatysite ar jūs perėjote per tikrą dykumą ar jums pakišo palengvintą variantą su asvaltuotu keliu ir laiptais.
A.R.
